Kol Lietuvos Užsienio reikalų ministerija deklaruoja siekianti su kaimynine Rusija draugiškų bei konstruktyvių santykių, pastarosios gyventojai Lietuvą laiko vienu didžiausių priešų.
Rusijos draugai ir priešai paaiškėjo atlikus kasmetinę sociologinę apklausą, tačiau jos rezultatų Klaipėdos universiteto (KU) Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis nelinkęs sureikšminti. Anot jo, paviešinti sąrašai atspindi tik sėkmingai vykstantį rusų smegenų plovimą per žiniasklaidos priemones.
Remiantis šią savaitę paskelbtais Levados centro apklausos, kurioje dalyvavo 1 600 respondentų nuo 18 metų amžiaus, duomenimis, didžiausiu savo šalies priešu Rusijos piliečiai laiko Latviją. 44 proc. apklaustųjų priešiškų valstybių grupei priskyrė Gruziją, o 42 proc. – Lietuvą.
Į „priešų” dešimtuką taip pat pateko JAV, Estija, Ukraina, Afganistanas, Irakas, Moldova ir Lenkija.
Istorijos mokslų daktaro V. Vareikio tokia viešoji nuomonė nė kiek nenustebino: „Tai, kad Latvija yra vadinama didžiausia Rusijos priešu, – visiškai normalu, jeigu atsižvelgsime į tai, jog antilatviška propaganda pastaruoju metu buvo aršiausia. Neigiamą Latvijos įvaizdį rusams nesunku sėkmingai formuoti ne tik todėl, kad šioje šalyje gyvena daug pilietybės iki šiol negavę rusakalbiai. Ne ką mažiau šlykštesnė antilatviška propaganda Rusijos žiniasklaidos priemonėse vyksta ir remiantis faktais, kad Latvijoje buvo sukurtos dvi SS divizijos. Ką tai reiškia? Kad Latvija 2-ojo pasaulinio karo metais kariavo vokiečių pusėje.”
Pasak V. Vareikio, suprantama, kad didžiausių Rusijos priešų sąraše yra ir Gruzija: „Šios valstybės vadovai kietai žaidžia ir šneka – ne tik diplomatiška kalba. Maskvai tai nepatinka, todėl ir vyną, ir „Boržomi” uždraudė įvežti į Rusiją. Gruzijos prezidentas Kremliui toks pat priešas, kaip ir Ukrainos vadovas su visais savo „oranžiniais”.
Kuo gi rusai gali būti nepatenkinti Lietuva? V. Vareikio teigimu, Aleksandras Duginas savo knygoje „Euroazija” identifikavo Lietuvą kaip didžiausią pavojų Rusijos imperiniams siekiams įgyvendinti.
„Mūsų neįmanoma integruoti. Mes kitokie – mes baltai ir dar katalikai. Katalikybė – galingas pasipriešinimo veiksnys, nes mūsų popiežius – Romoje, ir Maskva niekaip negali daryti jam įtakos.”
Todėl, anot pašnekovo, Rusija ieško kitų kelių ir didžiajame geopolitiniame žaidime Lietuvai klijuojama žydų žudikų etiketė: „Ar žudė lietuviai žydus, ar ne – patiems rusams nelabai svarbu, tačiau tokiu būdu mums norima suduoti smūgį ir pagarsinti visoje Europoje, kur žydų klausimas yra labai svarbus”.
V. Vareikio teigimu, tokios vadinamosios sociologinės apklausos tik įrodo, kaip kryptingai ir sėkmingai Rusijoje per žiniasklaidą vykstą smegenų plovimas: „Kaip koks nors rusas, gyvenantis Tomske, gali pats sugalvoti, kad latvis – didžiausias Rusijos priešas, jeigu nei gyvo latvio, nei lietuvio niekada nėra matęs…”
Minėto tyrimo metu įvardyti ne tik Rusijos priešai, bet ir draugai. Rusijos bičiulių sąrašo pirmoje vietoje atsidūrė Baltarusija, į penketuką pateko Kazachstanas, Kinija, Vokietija ir Indija.