Praėjus pusantro šimto metų po paskutinio karo dėl Krymo, vėl ginčijamasi, kam priklauso ši teritorija
Grupės Rusijos Valstybės Dūmos deputatų iniciatyva vėl svarstyti Krymo priklausomybės klausimą labai papiktino Ukrainos politikos elitą. Kijeve URM atstovas šį žingsnį pavadino provokacija ir apgailestavo, kad Kremlius tokioms teritorinėms pretenzijoms nedavė atkirčio.
Dauguma politikos apžvalgininkų mano, kad Rusijos parlamentarų iniciatyva yra tiesiogiai susijusi su Ukrainos ketinimu įstoti į NATO ir Europos Sąjungą (ES).
Provokacijų nekomentuoja
„Manome, kad nesolidu komentuoti tokią apgailėtiną provokaciją”, – Kijevo laikraštis „Denj” citavo Ukrainos URM spaudos tarnybos vadovo Vasilijaus Filipčiuko žodžius, kuriais politikos žinybos atstovas lakoniškai įvertino Rusijos parlamentarų sumanymą vėl pradėti nagrinėti Krymo priklausomybės klausimą. Grupė Valstybės Dūmos deputatų šiomis dienomis pasiekė, kad šį klausimą apsvarstytų vyriausybė.
Parlamentarai savo paklausime vyriausybei primena, kad kitais metais nustos galioti dvišalė sutartis, pagal kurią Rusija pripažino Ukrainą su dabar egzistuojančiomis jos sienomis. Valstybės Dūmos deputatai, be kita ko, teigia, jog iki šių metų pabaigos reikia paskelbti oficialų pareiškimą, kuriame būtina pažymėti, kad minėta sutartis nebus pratęsta.
Rusijos parlamentarų nuomone, tokiu atveju Krymas de jure vėl priklausytų Rusijai, kuriai 1774 metais šią teritoriją perleido Turkija. Paskutinis karas dėl Krymo tarp Rusijos ir Turkijos baigėsi prieš maždaug pusantro šimto metų.
Kijeve atkreiptas dėmesys, kad už Valstybės Dūmos deputatų paklausimo tekstą balsavo ne tik skandalingojo Vladimiro Žirinovskio frakcijos nariai, bet ir kitų frakcijų atstovai, iki šiol laikyti nuosaikiais. Ukrainos spauda tvirtina, kad nacionalistinis bruzdesys daug kam Rusijoje apsuko galvas.
„Man gėda dėl tokio nutarimo”
Per pastaruosius 15 metų Rusijos teritorinių pretenzijų Ukrainai problema buvo rimtai iškilusi du kartus. Pirmąsyk tai buvo 1993 metais, kai Rusijos Aukščiausioji taryba priėmė nutarimą, kuriame buvo tvirtinama, kad Sevastopolis priklauso Rusijai.
Klausimo svarstymas baigėsi Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje, kur Rusijos atstovai nieko gero nepešė. Ukrainiečiams nebuvo sunku įrodyti, kad Sevastopolis, kaip ir visas Krymas, priklauso Ukrainai.
Rusijos parlamentarų priimtą sprendimą prezidentas Borisas Jelcinas įvertino tokiais žodžiais: „Man gėda dėl tokio nutarimo”.
Antrą kartą „teritorinis klausimas” iškilo, kai Krasnodaro krašto valdžia nusprendė pastatyti pylimą Ukrainos Tuzlos salos kryptimi. Statyba buvo pradėta be jokių konsultacijų su Kijevu. Pylimas galėjo sukelti dvejonių dėl salos nepriklausomybės. Tokiu atveju turėtų keistis ir dviejų valstybių sienos. Tuometiniam Ukrainos prezidentui Leonidui Kučmai pavyko pasiekti, kad pylimo statyba būtų nutraukta.
Visuotinis pasmerkimas
Rusijos parlamentarų iniciatyva vėl atgaivinti Krymo problemą Ukrainoje sukėlė didelį pasipiktinimą. Provokaciją Maskvoje pasmerkė netgi kompartija.
Prezidentui Viktorui Juščenkai artimas blokas „Mūsų Ukraina” paskelbė pareiškimą, kuriame nurodė, kad „nedera manipuliuoti istoriniais, kelių šimtų metų senumo, įvykiais”. Pareiškime pažymima, kad Rusija remiasi prieš du šimtmečius sudaryta sutartimi tarp Rusijos imperijos ir Otomanų imperijos, valstybių, kurios seniai nustojo egzistavusios.
Julijos Tymošenko vadovaujamas blokas Valstybės Dūmos deputatų iniciatyvą taip pakomentavo: „Šią iniciatyvą Ukrainos politikos elitas įvertino kaip Kremliaus mėginimą daryti įtaką Ukrainos vyriausybės formavimui”.
Ukrainos kompartija irgi pasmerkė Valstybės Dūmą už mėginimus atplėšti Krymą nuo Ukrainos. Partijos pareiškime sakoma, kad Ukrainą, kaip JT steigėją, tarptautinė bendruomenė pripažino su dabartinėmis jos valstybinėmis sienomis, kurios įtvirtintos tarptautinėmis sutartimis, įskaitant sutartį tarp Ukrainos ir Rusijos.
Oficiali pozicija kol kas nesikeičia, bet…
Buvęs partijos „Rodina” vadovas, žinomas nacionalistas Dmitrijus Rogozinas dar pernai nusiuntė prezidentui Vladimirui Putinui paketą dokumentų su tariamais įrodymais, kad Krymas Ukrainai atiteko tik buvusio sovietų lyderio Nikitos Chruščiovo dėka.
1954 metų vasario 19 dieną SSRS Aukščiausioji taryba nusprendė Krymą priskirti Ukrainai. Tada niekas neabejojo, kad Sovietų Sąjunga gyvuos amžinai.
D.Rogozinas jokio atsakymo iš Kremliaus negavo. Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas žurnalistams Maskvoje sakė, kad „taip ir turėjo būti”. Kartu komiteto pirmininkas apgailestavo: „Rusija laiku nesiėmė spręsti šio klausimo, o dabar jau vėlu”.
Tarybos žmogaus teisių klausimais prie Rusijos prezidento narys Sergejus Markovas apie Krymo problemą laikraščio „Komsomolskaja pravda” korespondentui taip kalbėjo: „Rusijos valdžia pripažįsta, kad Krymas priklauso Ukrainai. Tebegalioja vadinamoji didžioji sutartis, pagal kurią Maskva pripažįsta Ukrainos teritorinį vientisumą. Bet tą sutartį gali sužlugdyti pati Ukrainos valdžia”.
Kremlius vis labiau nepatenkintas nauju Ukrainos užsienio politikos kursu. Maskvą labai sudirgino Kijevo inicijuotas keturių valstybių – Gruzijos, Ukrainos, Azerbaidžano, Moldovos – lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame buvo deklaruotas siekis jungtis prie Vakarų ekonominių ir gynybinių struktūrų.
Pažymėtina, kad Krymo klausimas vėl ištrauktas į apyvartą tuomet, kai pradėjo aiškėti, kad po kelerių metų Ukraina tikriausiai taps NATO nare.