Džiaugsmų ir rūpesčių suktinis

Tradicinę dainų ir šokių šventę „Ąžuolais vainikuotas” kurs keturi tūkstančiai atlikėjų, joje skambės naujų kūrinių premjeros, tęstinumą primins trys pasodinti ąžuoliukai

Pirmąjį vasaros šeštadienį Dainų slėnis bus didžiosios traukos zona, kuriai neatsispirs ir kauniečiai, ir miesto svečiai. Iš miesto centro šimtamečio Ąžuolyno link nusidrieks linksma ir spalvinga, jau 39 kartą rengiamos šventės dalyvių eisena.

Dedikacija miestui

Kauno dainų ir šokių šventės „Ąžuolais vainikuotas” scenarijaus autorė ir režisierė Laimutė Kisielienė ją pavadino „Ąžuolais vainikuotas”: tai metaforiška dedikacija miestui, išsaugojusiam šimtametį ąžuolyną.

Prieš trejus metus Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradicija pripažinta pasaulinio masto šedevru ir įtraukta į UNESCO saugomą žodinio ir nematerialaus paveldo sąrašą. Kaunas turi daug sąsajų su šiuo tarptautiniu pripažinimu: pirmoji visuotinė Dainų šventė 1924 m. buvo surengta P.Vileišio aikštėje.

Kūrėjai, rengėjai ir „žmonės už kadro”, kurių paprastai nemato žiūrovai, nepastebi dalyviai, yra didieji šios tradicijos, kuri dar išlikusi Baltijos šalyse, puoselėtojai. Jų dėka daugiausia švenčių Lietuvoje surengta būtent Dainų slėnyje: tai ir vien dainų, ir jungtinės dainų ir šokių, moksleivių šventės. Čia vykstančios šventės būdavo tarsi generalinės repeticijos, sustiprinančios sostinėje vykstančių švenčių meistriškumą.

Garsėja gausiais chorais

„Geriausia, ką turime, yra ne „Švyturio” alus, o mūsų dainų ir šokių šventės”, – įsitikinęs žinomas chorvedys profesorius Petras Bingelis. Jis šventės „Ąžuolais vainikuotas” meno vadovas, gerai žinantis ir paradinį jos grožį, ir rengėjams tenkančius organizacinius rūpesčius. Apie juos spaudos konferencijoje kalbėjo renginio vyriausieji choreografai Birutė Brazdžiūtė ir Kazimieras Kondratavičius, šventės vyriausieji dirigentai Leokadija Januškienė ir Ksaveras Plančiūnas.

Jų nuogąstavimai turi pagrindo. Visada gausiais chorais garsėję kauniečiai į šią šventę pakvietė net vienuolika kolektyvų. Tai ne vien svetingumo gestas: moterų ir vyrų chorai iš Vilniaus, Kauno rajono, Birštono, Jurbarko, Utenos – geras pastiprinimas praretėjusioms dainininkų gretoms. Juolab kad repertuarui atlikti reikia stiprių ir subtilių dainų.

Dainininkai pristatys ir premjerinį kompozitorės Zitos Bružaitės ir pernykščio „Poezijos pavasario” laureatės poetės Daivos Čepauskaitės kūrinį – „Dainą Kaunui”.

Dar viena premjera – kompozitoriaus Leono Povilaičio ir choreografės L.Kisielienės sukurta „Ąžuolyno polka”.

Atnaujintas Dainų slėnis

„Nors Dainų slėnis buvo panašus į apleistas kapines, per kelias savaites jis neatpažįstamai pasikeitė”, – šventės režisierė L.Kisielienė sakė radusi Kaune daugiau talkininkų, bendraminčių negu tokių, kurie būtų abejingi tradiciniam mėgėjų meno pasirodymui. Šventės režisierė – Pasaulio lietuvių dainų šventės šokių dienos kūrėja, prityrusi choreografė. Jos kuriamas reginys Kaune – dinamiškas, patrauklus, spalvingas. Atskirose programos dalyse: „Mano protėvių žemė”, „Ąžuolėli, auki, auki”, „Eisim, broliai, po ąžuolu” – skambės mišrių chorų, vyrų, moksleivių chorų dainuojamos dainos, smagiai suksis tautinių šokių kolektyvai, folkloro ansamblių atliekami kūriniai. Dainų šventės koncertas bus tik vienas, jis prasidės 20 val.

„Dabar, kai vyksta ši konferencija, Dainų slėnyje darbai nesustojo”, – sakė vicemerė Adelė Echodienė, primindama, kad Liberalų ir centro sąjungos Kauno skyrius parodė politinę valią, rado lėšų būtiniausiems remonto darbams.

Dainų slėnis vis dar yra ne miesto nuosavybė, daugiau kaip per dešimtį metų jo atnaujinimui miestas jau išleido apie pusę milijono litų.

Miesto kultūros skyriaus vedėjas Sigitas Šliažas susirinkusiems pristatė šventės plakatą ir naujausią žinią – kitąmet Kaune numatoma surengti Lietuvos tūkstantmečiui skirtos Pasaulio lietuvių dainų šventės šokių dienos koncertą