Mūsų šalies įvykius pasaulis vadina krize

Vakar užsienio žiniasklaida plačiai komentavo Lietuvos Vyriausybės atsistatydinimą

Vyriausybės žlugimą įvairių šalių žiniasklaida vadina didžiausia šalies krize nuo pat 1991 metų.

Šešėlis ant daug pasiekusios šalies

Dienraštis „The Financial Times” rašo, kad krizė „meta šešėlį ant Baltijos valstybės”, kuri užtikrintai įsitvirtino Europoje, 2004 metais pasiekusi narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

„Tai dvigubas smūgis šaliai, kuriai praėjusį mėnesį buvo neleista prisijungti prie euro zonos dėl nežymiai viršyto Europos Komisijos nustatyto infliacijos kriterijaus”, – rašo dienraštis.

Anot jo, šalies akademinė visuomenė mano, kad rasti priimtiną kandidatą į premjerus bus sudėtinga. Jie pastaruosius įvykius apibūdino kaip „rimčiausią politinę krizę” nuo 1991 metų.

Straipsnyje cituojamas Finansų ministerijos Makroekonomikos skyriaus vedėjas Ričardas Kasperavičius, kuris sako, kad šalies ekonomika yra pakankamai stipri atlaikyti šiuos įvykius. Pažymima, kad šalies bendras vidaus produktas pernai išaugo 7,5 proc.

„Skandalai įprasti”

BBC pažymi, kad Darbo partija pasitraukė po to, kai Prezidentas pareiškė nepasitikįs dviem ministrais, o partijai iškelti įtarimai dėl neteisėto jos finansavimo.

Naujienų agentūra „Reuters” teigia, kad sveikatos ministras naudojo partijos pinigus avariją patyrusio automobilio remontui, o kultūros ministras pažeidė etikos taisykles, iš valstybės lėšų apmokėjęs šeimos kelionių išlaidas. Primenama, kad V.Uspaskichas Lietuvoje vadinamas „agurkų karaliumi”.

„The Associated Press” (AP) pranešė , kad atliekamas tyrimas, ar Darbo partija nereikalavo duoklės už verslo finansavimą iš ES fondų, ar nebuvo gaunama pinigų iš Rusijos abejotinų sluoksnių.

Kitame AP pranešime yra toks sakinys: „Politiniai skandalai yra įprasti Lietuvoje, kuri, kaip ir kaimynės Estija ir Latvija, beveik penkis dešimtmečius buvo okupuotos sovietų”.

Agentūra pažymi, kad Rusijoje gimęs V.Uspaskichas pernai pasitraukė iš ministro posto, kai buvo įtariamas piktnaudžiavimu pareigomis ir rūpinosi privačiais interesais tvarkydamas verslo reikalus Maskvoje. Pranešama, kad pastarąsias dvi savaites jis buvo Sibire (?!).

Naujienų portalas „EurActiv.com” teigia, kad A.M.Brazausko vyriausybę susilpnino sprendimas neleisti Lietuvai nuo kitų metų įsivesti eurą. Finansinių naujienų portalas „Bloomberg.com” pažymi, kad Vyriausybė pasitraukė tuo metu, kai Lietuva siekia įsivesti eurą ir baigia sutartį dėl „Mažeikių naftos” pardavimo.

Lenkijoje neliko erdvės kalboms

Lietuvos ambasados Lenkijoje patarėja Audronė Markevičienė sakė, kad visi didžiausi šalies dienraščiai pranešė apie įvykius Lietuvoje.

Politikos apžvalgininkai nelaukia Lietuvoje esminių permainų po Vyriausybės atsistatydinimo, tačiau nerimauja, kad valdžios pasikeitimas gali neigiamai atsiliepti sandoriui su „PKN Orlen” dėl „Mažeikių naftos”. Tokį susirūpinimą dienraščiui „Žycie Warszawy” išdėstė Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų direktorius Janas Malickis, pranešė BNS.

Dienraštis „Rzeczpospolita” cituoja Lietuvos ekonomikos ekspertą Artūrą Plokšto, kuris įsitikinęs, jog Seimas priims palankų lenkų koncernui sprendimą ir politinė krizė Lietuvoje tam įtakos neturės. „Lietuvos Vyriausybė, sutikusi parduoti akcijas „PKN Orlen”, dar dirbs keletą savaičių, o tai pakankamai laiko siekiant užbaigti derybas” – sakė A.Plokšto.

„Iš esmės straipsniuose atkartota įvykių chronologija, faktai. Kai kur buvo užsiminta apie „PKN Orlen” bei „Mažeikių naftą”, paskleistos abejonės, ar nebus poveikio susitarimams. Tačiau, kaip teigė Lietuvos parlamentarai, Vyriausybės pasitraukimas šiam susitarimui įtakos neturės. „PKN Orlen” atstovai taip pat nepareiškė jokių nuogąstavimų, įmonėje nemanoma, kad šie įvykiai gali būti susiję. Po to, kai Seimas pritarė sutarčiai su „PKN Orlen”, nebelieka erdvės panašioms kalboms”, – sakė A.Markevičienė.

Latvijoje nesistebima

Latvijos „Dienas Bizness” pranešė, kad Lietuvos Vyriausybės problemos prasidėjo balandį, kai iš Seimo Pirmininko pareigų buvo atstatydintas Artūras Paulauskas, o jo vadovaujama Naujoji sąjunga paliko koaliciją.

„Uspaskicho partija nuskandino Brazausko Vyriausybę”. Taip vakar pavadintas „Dienos” straipsnis. Jame teigiama, kad Vyriausybės krachas susijęs su Darbo partija ir jos milijonieriumi vadovu.

„Politinių skandalų perteklius atvedė prie dėsningo rezultato”, rašoma redakcinėje skiltyje. „Algirdas Brazauskas trenkė durimis”, – rašo „Biznes&Baltija”. Latvijos spauda praneša ir apie tai, kad švietimo ministrui po egzaminų skandalo teismu grasina moksleiviai.

Analogijos su R.Pakso nuvertimu

Rusijos dienraštis „Kommersant” Vyriausybės žlugime įžvelgia svarbų Artūro Paulausko indėlį.

„Lietuvos apžvalgininkų manymu, krizę daugiausia išprovokavo pats V.Uspaskichas”, – rašo dienraštis. Valdančioji koalicija faktiškai iširo balandį, kai atstatydintas A.Paulauskas, o į jo vietą paskirtas V.Muntianas. Vėliau, anot dienraščio, už A.Paulausko nugaros stovinčios teisėsaugos struktūros inicijavo baudžiamąsias bylas prieš V.Uspaskichą. Primenama, kad A.Paulauskas, vadinamas žinomu kovotoju su „Rusijos ranka”, 2004 metais tapo pagrindiniu Prezidento Rolando Pakso apkaltos iniciatoriumi.

„Ir tada svarbų vaidmenį atliko valstybės saugumo organai bei jų R.Paksui iškelti kaltinimai dėl ryšių su rusų žvalgyba. Šie kaltinimai vėliau teismo buvo atmesti, bet tai negrąžino R.Pakso į Prezidento kėdę”, – rašo „Kommersant”.

Dienraštis pažymi, kad Lietuvoje „niekas taip nekenkia politikų reputacijai, kaip jų susiejimas su rusų spec. žvalgybomis”. Teigiama, kad paskutiniai įvykiai išeis į naudą Tėvynės sąjungai, kuri neva populiarumu baigia pasivyti Darbo partiją.

Briuselyje – moralinė parama Lietuvai

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis „Kauno dienai” sakė, kad vakar parlamente apie Lietuvą kalbėta nedaug. „Matyt, dar ne visi turėjo informacijos apie įvykius mūsų šalyje, į tai nesigilino, be to, tai nėra labai ypatingas įvykis”, – sakė jis.

Tačiau V.Landsbergis pažymėjo, kad, priimant dokumentus parlamente, Lietuva netikėtai susilaukė Parlamento paramos. „Paskutinėje stadijoje, kai paprastai labai retai pasiseka ką nors pakeisti, buvo priimti pataisymai, kuriais išreikštas apgailestavimas dėl Europos Komisijos požiūrio į Lietuvą, jos prisijungimo prie euro zonos”, – sakė europarlamentaras.

Anot jo, Vyriausybės atsistatydinimas buvo nuosekli socialdemokratų pasirinkimo pasekmė. „Eidami į rinkimus jie žadėjo jokiu būdu nesusidėti su Darbo partija ir V.Uspaskichu. Kai pralaimėjo rinkimus, jie tuėjo galimybę pasirinkti kitus partnerius, sudaryti vaivorykštinę koaliciją, tačiau neperžengė psichologinės ribos ir nuėjo pas V.Uspaskichą. Tai tapo ir valdančiosios koalicijos, ir paties A.M.Brazausko katastrofa”, – teigė V.Landsbergis.

Ar V.Landsbergis pritartų socialdemokratų ir konservatorių koalicijai? „Jeigu A.M.Brazauskas lieka vadovauti partijai, stovi visiems už nugaros, tai bus V.Uspaskicho variantas Nr. 2, kai politikas viskam vadovauja, bet už nieką neatsako. Tai ne tik konservatoriams nepriimtina. A.M.Brazauskas turėtų užleisti savo postą partijoje ir nežaisti dvigubų žaidimų”, – sakė V.Landsbergis.