Kad neįšoktų į skęstančią valtį, pradedantieji verslininkai privalo įvertinti bendrą ūkio būklę ir savo regiono ypatumus
Prieš pradedant savo verslą svarbu ištirti aplinką, kurioje teks veikti. Tik išsiaiškinus, kokias prekes ir paslaugas galima siūlyti viename ar kitame regione, kokia verslo šaka yra perspektyvi, o kokia – ne, galima nerti į verslo vandenis.
Taip teigiantys ekonomikos žinovai pastebi, kad kol kas visos ūkio šakos šiemet sparčiai plečiasi, tačiau pavojų apstu.
Trūksta darbuotojų
„Dnb Nord” banko prezidento patarėjas Vadimas Titarenka teigia, kad išskirtinai greitai kyla statybos sektorius – ypač regionuose. Be to, čia intensyvėja mažmeninė prekyba. Nors Titarenka nusiteikęs optimistiškai, jis pabrėžia, kad verslininkai turi įvertinti ir neigiamus faktorius, kurie iš esmės nuo jų nepriklauso. Jis aiškina, kad dėl emigracijos verslą kamuoja darbo jėgos trūkumas, ypatingai juntamas statybose.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, mano, kad smulkusis ir vidutinis verslas regionuose didžiausias viltis gali sieti su paslaugų sektoriumi, kuris Lietuvoje mažai išplėtotas ir turi dideles perspektyvas.
„Tiesa, šiuo metu yra pavojus, kad regionuose dar per maža perkamoji galia. Be to, reikia įvertinti faktą, kad brangs dujos, naftos produktai, ir niekas nežino, kiek žmonės galės skirti pinigų pramogoms bei paslaugoms”, – teigė Arlauskas.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad mažmenine prekyba, gamyba, apdirbimu užsiimančios mažos įmonės didžiųjų rinkos žaidėjų, pavyzdžiui, maisto produktų sektoriuje įsitvirtinusių prekybos centrų, nenurungs. Todėl smulkusis verslas turi orientuotis tik į nišinę gamybą, specializuotą veiklą, orientuotą į nuolatinius pirkėjus ar konkrečią grupę.
Atsargiai dėl paramos
„Verslininkams patarčiau atsargiau vertinti savivaldybių remiamas ūkio šakas. Pavojus kyla, kad savivaldybės realiai nelabai gali ką paremti, nes neturi iš ko. Nėra nei tradicijų, nei atitinkamo supratimo. Realiai savivaldybės daugiausia lėšų skiria verslui, susijusiam su socialine sfera, remti, pavyzdžiui, transportui”, – sakė Arlauskas.
Analitikai ne kartą atkreipė dėmesį, kad smulkiesiems verslininkams nederėtų aklai pasitikėti ES fondų paramos galimybėmis, nes sąnaudos gali ne tik neatsipirkti, bet paskandinti skolose.
Įkandin žemės ūkio
Specialistai teigia, kad ES parama žemės ūkiui davė teigiamų rezultatų ir prognozuoja, jog šis sektorius išliks labai svarbus Lietuvos ekonomikai.
„Žemės ūkis – tai smulkiojo ir vidutinio verslo sritis. Šioje šakoje dirba 14 poc. visų užimtųjų. Čia veiklos yra su žemės ūkiu susijusioms įmonėms. Tiek techninė pagalba, prekyba žemės ūkio technika, cheminės priemonės, pašarai. Sektoriuje veikia didelės įmonės, bet smulkieji verslininkai turi rasti kur įsiterpti”, – kalbėjo Titarenka.
Pasak jo, žemės ūkio sektorių aptarnauja daugybė kitų šakų atstovų. Pastarųjų metų statistika rodo, kad šio sektoriaus įmonės plėtėsi sparčiai. Apskritai kiekviena besivystanti ar dominuojanti ūkio šaka lemia aptarnaujančios aplinkos kūrimąsi, todėl smulkusis ir vidutinis verslas gali rasti perspektyvios veiklos.