Tęsiame straipsnių ciklą apie sovietmečiu sukurtų meno vertybių šiandieninę situaciją. Šįsyk pasidomėjome vitražais. Paaiškėjo, jog trapūs spalvoto stiklo kūriniai Klaipėdoje privatizacijos permainas atlaikė geriau nei ilgaamžės freskos, visgi kai kurių vitražų senosiose vietose rasti nepavyko.
Daug dingo
Lietuvos dailininkų sąjungos Vitražo sekcijos pirmininkas, vilnietis dailininkas Vytautas Švarlys mano, jog sovietmečiu sukurtų vitražų šiandieninė situacija nėra labai gera.
„Po privatizacijos labai daug kūrinių dingo. Mano asmeniškai ir kolegų. Iš dalies tai Lietuvos dailininkų sąjungos klaida, kad papūtus permainų vėjams nepasirūpino autorinėmis sutartimis. Komplikacijų sukelia ir tai, jog į saugomo kultūros paveldo registrą įtraukiami tik senesni kaip 50 metų kūriniai. Tai reiškia, kad sovietmečiu sukurtos meno vertybės nėra apsaugotos valstybiniu mastu. Šiuo metu keliame klausimą, kad būtų priimtas įstatymas dėl naujos meno kūrinių inventorizacijos”, – sakė V. Švarlys.
Vitražas sporto salėje?
Iš visų Klaipėdoje esančių vitražų į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas tik vienas kūrinys – 1974 m. šviesaus atminimo Algimanto Stoškaus ir Broniaus Bružo sukurtas vitražas „Baltija” AB „Klaipėdos mediena” administracinio pastato salėje.
Bendrovės atstovė spaudai Violeta Ulevičienė palydėjo prie bendrovės puošmenos – grandiozinio reljefinio vitražo, sukurto iš storo stiklo plytų.
Pagal sovietinės estetikos kanonus įrengta salė, kurioje yra kūrinys, nė sykio nebuvo remontuota ar restauruota. AB „Klaipėdos mediena” sparčiai plečiasi ir investuoja į naujų gamyklų statybą. Pinigų administracijos pastato remontui nelieka, kol kas sutvarkė tik pirmąjį aukštą, tačiau numatoma viso pastato rekonstrukcija”, – sakė V. Ulevičienė.
Atstovė spaudai pridūrė, jog „Klaipėdos medienos” vadovybė dar nenusprendė, kokia ateityje bus salės, kurioje yra vitražas, paskirtis. „Tokia didelė posėdžių salė – mums nereikalinga. Buvo galvojama čia įrengti sporto salę, tačiau jokie sprendimai dar nepriimti. Bet kuriuo atveju šis vitražas čia turėtų išlikti”, – teigė V. Ulevičienė.
Tačiau tos pačios salės užkaboriuose fotografui netikėtai aptikus sulaužyas ir išmestas vitražo plokštes, atstovė spaudai sutriko. Ji negalėjo pasakyti nei kur šis kūrinys buvo, nei kas atsakingas už jo sunaikinimą.
„Greičiausiai vitražas puošė laiptinės langus, tačiau kai aš atėjau čia dirbti, jau buvo sudėti nauji langai. Pirmą kartą dabar tai matau”, – apgailestavo V. Ulevičienė.
Vaistinė turistams
Bene daugiausia Klaipėdos miesto viešųjų erdvių puošia vilniečio dailininko Algirdo Dovydėno sukurti vitražai.
Net penki šio autoriaus kūriniai yra seniausios Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje, Žaliosios vaistinės languose. 1677 m. įkurtą Žaliąją vaistinę turistai lanko tikriausiai labiau nei ligoniai.
„Dirbant konkurencijos sąlygomis mums būtų geriau, jei vitražų languose nebūtų ir praeiviai matytų, jog čia vaistinė. Kita vertus, esame vienintelė vaistinė šalyje su tokiais vitražais. Vasarą čia plūsta ekskursijos, fotografuojasi, filmuojasi prie jų”, – pasakojo vaistinės vedėja Regina Bertašienė.
Vaistininkė prasitarė, kad vitražams buvo iškilusi grėsmė. Žaliąją vaistinę pagal koncesijos sutartį Klaipėdos savivaldybė yra išnuomojusi Kauno UAB „Apoteka”. Ankstesni firmos savininkai norėję vaistinėje daryti remontą, išimti vitražus iš langų ir eksponuoti juos viduje.
„Tačiau savininkai pasikeitė ir tos kalbos nurimo. Nuo vaistinės atkūrimo prieš 25-erius metus čia nebuvo jokio remonto. O pažiūrėkite į išorę – namas-vaiduoklis. Gėda! Koncesininkams nerūpi – jie moka nuomą Savivaldybei ir viskas. Savivaldybė kratosi ir neskiria lėšų fasado dažymui, nes pastatas – saugomas valstybės. O valstybė… „, – bėdojo R. Bertašienė.
Vaistininkės paminėtą vitražų perkėlimo metodą praktikoje pritaikė Žvejų gatvėje atnaujintos vyninės ir kavinės „Kavaledis” savininkai. Nedidelius A. Dovydėno sukurtus vitražėlius jie išėmė iš langų, kad patalpose būtų šviesiau. Laimei, supratingiems verslininkams nepakilo ranka sunaikinti meno kūrinių. Vitražams buvo atrasta vieta vyninės ir kavinės vidaus interjere.
Gaili puošmenų
Vienas įspūdingiausių A. Dovydėno vitražų „Miestas prie jūros” džiugina UAB „Klaipėdos komprojektas” darbuotojus. Bendrovės vyriausiasis architektas Vytenis Mazurkevičius su malonumu papasakojo apie meno kūrinio, vaizduojančio uostamiesčio praeitį, dabartį ir ateitį, idėją, atlikimo techniką.
„Mūsų įstaigoje šis kūrinys labai saugomas. Yra buvę keletas incidentų, kai praeiviai laiptinėje užkliuvo už vitražo ir sudaužė keletą jo segmentų, bet nesunkiai juos atkūrėme”, – sakė pašnekovas.
V. Mazurkevičius išsakė ir savo nuomonę dėl miesto viešųjų erdvių puošmenų. „Labai gaila, kad dabar miesto veido kūrėjai ignoruoja meną. Kodėl statant prekybos centrą ar kitą visuomeninės paskirties pastatą Savivaldybė iškelia privatininkams sąlygas dėl infrastruktūros, automobilių pastatymo, vaizdinės reklamos, kitų praktinių dalykų, o apie estetiką negalvoja. Sovietmečiu Klaipėda tapo pirmuoju šalyje skulptūrų miestu, čia buvo įkurtas pirmasis Skulptūrų parkas, žmonės sakydavo: susitinkame prie „Aitvaro”, prie „Šokėjų” (skulptūrų pavadinimai. – Aut. past.). Dabar, deja, ne tik nekuriamos naujos puošmenos, bet ir naikinamos senosios”, – liejo apmaudą V. Mazurkevičius.
Gins autorines teises
Daugelio uostamiesčio vitražų kūrėjas vilnietis Algirdas Dovydėnas prisipažino net nežinojęs, kokia reali jo kūrinių situacija.
„Kiek man žinoma, Klaipėdoje pagarbiai elgiamasi su mano darbais. Gaila, kad Juknaičiuose gaisro liepsnose neseniai žuvo didelis vitražas. O kad kas piktybiškai būtų sunaikinęs – neteko girdėti”, – sakė menininkas.
Deja, „Vakarų ekspresui” pavyko išsiaiškinti, kad dviejų A. Dovydėno vitražų senosiose vietose nebėra. Klaipėdoje sovietmečiu veikusį restoraną „Žardė” A. Dovydėnas buvo papuošęs didžiuliu 1040 X 190 cm vitražu. Dabar restorano vietoje įrengtas boulingo centras „Brodway bouling”. Vitražo jame nėra. Kada ir kodėl jis dingo, kas dėl to atsakingas, išsiaiškinti nepavyko, nes nepavyko surasti klubo savininko.
Taip pat nepagaunama pasirodė ir Palangoje esančio viešbučio „Vanagupė” savininkė, kuri turėtų atsakyti, kur po buvusių poilsio namų „Vanagupė” rekonstrukcijos dingo 1980 m. A. Dovydėno sukurti 5 didžiuliai vitražai.
Vos du mėnesius poilsio namuose dirbanti direktorė Giedrė Mikaitienė teigė nežinanti meno kūrinių likimo. „Žinau, kad jie buvo saugiai išimti ir išvežti į Vilnių. Su autoriumi tai buvo suderinta”, – teigė pašnekovė.
Menininkas A. Dovydėnas tikino, kad girdi tai pirmą kartą. „Tai yra autorinių teisių pažeidimas. Teks kreiptis į Lietuvos autorių teisių gynimo agentūrą. Praeitais metais ji iškėlė 120 bylų ir nė vienos nepralaimėjo”, – pagrasino autorius.