Niujorko teismas jau panaikino draudimą Rusijos koncernui „Jukos” parduoti „Mažeikių naftą”.
„Jukos” bei Lenkijos bendrovė „PKN Orlen” dar šiandien gali pasirašyti sutartį dėl akcijų pirkimo ir pardavimo.
Kitą savaitę Vyriausybė turėtų svarstyti valstybės valdomų 30,6 proc. Mažeikių įmonės akcijų pardavimo Lenkijos įmonei sutartį.
Pardavusi akcijas Vyriausybė turėtų uždirbti apie 2,1 mlrd. litų.
Iki šiol Niujorko teismas buvo uždraudęs bet kokius sandorius su „Mažeikių nafta” be Kremliaus interesams atstovaujančio „Jukos” laikinojo stebėtojo Eduardo Rebguno leidimo.
Lenkai pasiūlė daugiausia
Vakar premjeras A.Brazauskas paskelbė, jog lenkai pasirinkti todėl, kad pasiūlė didžiausią kainą už akcijas.
Įvairiuose naftos verslo sandoriuose dalyvavęs buvęs premjeras Aleksandras Abišala mano, kad teisingas kriterijus renkantis „Mažeikių naftos” pirkėją yra kaina už akcijas. Tad Lietuvos valdžia turėtų pritarti sandoriui su pirkėju, kuris už akcijas siūlo daugiausia.
Pasak jo, dabar yra kita situacija, nei buvo 1999 metais, kai įmonė buvo perduota valdyti Jungtinių Valstijų bendrovei „Williams”.
Tuomet „Williams” ir Vyriausybė galvojo, kaip bendromis pastangomis išgelbėti įmonę. Tuo tarpu dabar nieko gelbėti nereikia, įmonė dirba gerai, rekonstrukcija beveik baigta.
„Nacionalinio saugumo požiūriu „Mažeikių nafta” yra svarbi tiek pat, kiek ir Panevėžio „Ekranas”. Benzino galime atsivežti iš bet kur. Vienintelė problema – keli tūkstančiai darbuotojų”, – sakė A.Abišala.
Jo nuomone, pirkėjas moka didelius pinigus už „Mažeikių naftą” ne tam, kad ji stovėtų be darbo.
Perka, kad perparduotų?
Buvęs Privatizavimo komisijos vadovas akademikas Eduardas Vilkas taip pat mano, kad lenkai nėra kvailiai ir jie neinvestuos milijardų Lietuvoje, jei nežinos, kaip valdyti ar perparduoti „Mažeikių naftą”.
„Tačiau ar „PKN Orlen” sugebėtų susitarti su Rusija dėl naftos, arba parduotų įmonę tokiam pirkėjui, kuris būtų daugmaž priimtinas Lietuvai, yra rimtas klausimas”, – svarstė Ekonomikos instituto vadovas E.Vilkas.
Jis teigė, kad jeigu valdydama „Mažeikių naftą” „PKN Orlen” patektų į bėdą, kaip kad atsitiko „Williams”, lenkai neabejotinai įmonę parduotų. Nuostoliai šiuo atveju būtų neišvengiami.
Apie tai, kad lenkai Mažeikių įmonę gali parduoti rusams, kalbėjo ir Seimo narys ekonomistas Kęstutis Glaveckas.
Bando sieti su „LUKoil”
Ekspertų kalbos apie „Mažeikių naftos” perpardavimą – ne iš piršto laužtos. Lenkijoje dar prieš ketverius metus buvo pasirodžiusi informacija, kad „PKN Orlen” yra susijusi su Rusijos „LUKoil”.
Tada pagrindiniai lenkų dienraščiai daug rašė apie tai, kad tuometis įmonės vadovas siekė parduoti „PKN Orlen” ir Lietuvoje nelaukiamam „LUKoil”.
„PKN Orlen” atstovai ne kartą yra minėję, kad siekia įsigyti naftos telkinių. Gali būti, kad investicija į bendrovę „Mažeikių nafta” tiesiogiai siejasi su planu užvaldyti naftos versloves.
Viena naftos gausių valstybių, į kurią nukrypę lenkų žvilgsniai, – Kazachstanas.
Lūžis – po vadovų susitikimo
Šią savaitę Lietuvoje turėjo pasirodyti Kazachstano įmonės „Kazmunaigaz” atstovai, kad suderintų galutinį pasiūlymą Vyriausybei, bet vizitą atšaukė.
Kaip iš šaltinių valdžios sluoksniuose sužinojo „Lietuvos rytas”, kazachus atbaidė ne tik ministro pirmininko A.Brazausko pareiškimai, kad Rusijos koncernas „Jukos” susitaręs dėl akcijų pardavimo su lenkų bendrove „PKN Orlen”, bet ir kiti dalykai.
Teigiama, kad kazachų pozicijos susvyravo po prieš kelias dienas Rusijoje vykusio šios šalies vadovo Vladimiro Putino susitikimo su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Kas konkrečiai susitarta dėl kazachų planų Lietuvoje, neįvardijama.
Tačiau pranešama, kad Rusija iš Kazachstano pasaulinėmis kainomis pirks gamtines dujas. Kaip ir naftą, gamtines dujas Kazachstane pardavinėja „Kazmunaigaz”.
Kaip sakė vienas naftos ekspertas, greičiausiai, kazachai įsiklausė į Maskvos nurodymus.