Vilniaus „Lietuvos ryto” ekipos kapitonas Robertas Javtokas šią vasarą greičiausiai pakeis komandą. Eurolygos varžybų skonio paragavusio „centro” nevilioja galimybė žaisti ULEB taurės turnyre.
Lietuvos rinktinės ir Vilniaus „Lietuvos ryto” ekipos vidurio puolėjui Robertui Javtokui šie metai buvo labai sėkmingi. Krepšininkas trečią kartą tapo Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir pirmą kartą Baltijos krepšinio lygos (BBL) čempionu. Per abu finalus Javtoko klubas nukarūnavo savo pagrindinį konkurentą – Kauno „Žalgirį”. Pasak Vilniaus komandos aukštaūgio, metai būtų buvę dar sėkmingesni, jeigu „Lietuvos rytas” būtų iškopęs į Eurolygos finalo ketverto varžybas. Jose rungtyniauti, Javtoko nuomone, Vilniaus ekipa buvo išties pajėgi.
Prognozės pasitvirtino
– Pirmą kartą per LKL finalo serijos varžybas nugalėjote „Žalgirį” sausu rezultatu 4-0. Ar tikėjotės, kad šiemet finalas gali taip greitai baigtis?
– Per kiekvienas rungtynes išeiname į aikštę tikėdamiesi laimėti. Nebuvome įsitikinę, jog laimėsime 4-0, tačiau norėjome finalo seriją baigti kuo greičiau. Šį kartą žalgiriečiai buvo silpnesni negu paprastai, todėl varžybas baigėme anksčiau.
– Prieš finalus krepšinio ekspertai vienbalsiai tvirtino, kad LKL čempionais tapsite nesunkiai. Ar šios prognozės netrukdė rengtis rungtynėms?
– Ne, manau, jog netrukdė. Už mus niekas rungtynių negalėjo laimėti, o ir ekspertų prognozės ne kartą neišsipildė. Į aikštę ėjome įrodyti to, ką jie sakė, ir jautėme šiek tiek didesnę atsakomybę. Tai skatino žaisti labiau susikaupus. Tuo metu žalgiriečiai, matyt, jautė nedidelį atsipalaidavimą, nes jų favoritais niekas nelaikė.
– „Žalgiriui” finalo serijos varžybose negalėjo padėti Darjušas Lavrinovičius. Jeigu jis būtų rungtyniavęs, ar rezultatas būtų stipriai pasikeitęs?
– Lavrinovičius žaidė paskutinėse LKL reguliariojo sezono rungtynėse, kurias laimėjome 30 taškų skirtumu. BBL finale „Žalgirį” nugalėjome 12 taškų skirtumu, nors jis taip pat rungtyniavo. Dabar Lavrinovičius nežaidė, tačiau mačų tokiu skirtumu nelaimėjome. Taigi sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų. Nemanau, kad „Lietuvos ryto” pergalė yra menkesnė dėl to, jog „Žalgiriui” nepadėjo Lavrinovičius. Mūsų ekipoje visų jėgų per rungtynes negalėjo atiduoti pagrindinis įžaidėjas Robertas Štelmaheris, tad nuostoliai labai panašūs. Vieno krepšininko trauma neturi nulemti komandos žaidimo. Jeigu taip atsitinka, vadinasi, ekipa prastai sukomplektuota.
– Ar žaisdami finalo serijos rungtynes jautėte didesnę laisvę baudos aikštelėje?
– Žinoma. Man labiau „atsirišo” rankos, kai varžovų komandoje nebuvo vieno pagrindinių jos aukštaūgių. Kita vertus, ne kartą esu gerai sužaidęs rungtynes ir esant Lavrinovičiui. Negaliu sakyti, jog gerai rungtyniavau tik dėl to, kad jo nebuvo.
– Per pirmus du mačus stebinote visus taiklumu, tačiau vėliau jūsų žaidimas suprastėjo. Gal „Žalgirio” aukštaūgiai ėmė kitaip gintis?
– Per trečiąsias rungtynes „nugrybavau”, kamuolys sprūdo iš rankų net lygioje vietoje. Galbūt ir žalgiriečiai gynėsi kitaip, bet, manau, pats labai prastai žaidžiau.
ULEB taurės turnyras nevilioja
– Koks jums buvo šis sezonas? Ar galima jį vadinti sėkmingiausiu per karjerą?
– Kiekvienais metais įgyju vis daugiau patirties, tačiau tikiu, kad bus dar geresnių sezonų. Praėjusiais metais žaidėme žemesnėje lygoje, o šiemet rungtyniavome Eurolygoje su stipresniais varžovais. Man abu sezonai buvo geri, nenoriu išskirti nė vienų metų.
– Ko pritrūko, kad patektumėte tarp 8 arba 4 stipriausių Eurolygos komandų?
– Šiek tiek stokojome patirties. Manau, tikrai galėjome patekti į finalo ketverto varžybas – juk nugalėjome Vitorijos „Tau Ceramicą”, du kartus įveikėme Tel Avivo „Maccabi”. Pristigo labai nedaug – galbūt vieno stipresnio žaidėjo.
– Kalbama, kad kitą sezoną galite persikelti į NBA San Antonijaus „Spurs” klubą. Ar jau kalbėjotės su jo vadovais?
– Mes daug metų palaikome ryšius, tačiau dar negaliu pasakyti, kaip bus. Jie pasveikina mane po kiekvienų varžybų, bet dėl kontrakto derasi agentai. Kol kas nežinau, kur žaisiu, nes sezonas baigėsi tik dabar. Peržiūrėsiu pasiūlymus ir išsirinksiu geriausią.
– Anksčiau esate sakęs, kad į NBA vyktumėte net tuo atveju, jei tektų sėdėti ant suolo.
– Ne, ne, ne. Mano požiūris šiuo klausimu šiek tiek pasikeitė (juokiasi). Ar bijau Macijausko likimo? Ne, ne dėl to. Pajutau Eurolygos varžybų skonį ir tikrai nenoriu važiuoti už Atlanto vien tam, kad paskui galėčiau kalbėti žaidęs NBA. Sunku pasakyti, kurį pasiūlymą – NBA ar Eurolygos komandos – rinkčiausi. Man patinka žaisti Europoje, čia irgi labai geras krepšinis.
– „Lietuvos rytas” kitą sezoną veikiausiai sugrįš į ULEB taurės turnyrą. Ar tai turės didelės įtakos jūsų pasirinkimui?
– Vilniaus komanda man pateikė pasiūlymą, tačiau kol kas nieko pasakyti negaliu. Didžiausia problema ta, kad „Lietuvos rytas” nerungtyniaus Eurolygoje. Tai labai didelis minusas. Žaidus Eurolygoje nesinori žengti žingsnio atgal. Norisi kilti aukščiau.