Kauno „Žalgirio” ekipos puolėjas Paulius Jankūnas mano, kad jo ekipai apginti Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionų titulą sutrukdė jėgų stygius ir Darjušo Lavrinovičiaus trauma
Trečią sezoną Kauno „Žalgirio” ekipoje baigęs 22 metų puolėjas Paulius Jankūnas tvirtina, kad per Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo rungtynių seriją su Vilniaus „Lietuvos rytu” žalgiriečiai stokojo jėgų bei kelių patyrusių krepšininkų. Jankūno nuomone, jeigu traumos nebūtų patyręs Darjušas Lavrinovičius, „Žalgiris” būtų džiaugęsis bent vienu šio sezono čempionų titulu.
Anksčiau negu įprastai baigęsis sezonas Jankūnui suteiks galimybę pailsėti beveik mėnesį. Paskui krepšininkas kartu su Lietuvos rinktine pradės rengtis rugpjūčio mėnesį Japonijoje vyksiančiam pasaulio krepšinio čempionatui. Pasibaigus pasaulio pirmenybėms Jankūną vėl išvysime vilkintį „Žalgirio” ekipos marškinėlius – krepšininkas su Kauno ekipa turi dar metus galiosiančią sutartį.
Po krepšiu buvo sunku
– Ar LKL finalo seriją buvo įmanoma laimėti be Lavrinovičiaus?
– Aišku, buvo įmanoma. Neblogai žaidėme, trejas rungtynes „Lietuvos ryto” ekipa laimėjo, mano nuomone, dėl sėkmės, didesnės patirties ir ilgesnio atsarginių žaidėjų suolelio. Negražiai pralaimėjome tik antrąjį mačą, tačiau visos kitos rungtynės buvo labai atkaklios, tik nuo smulkmenų priklausė, kuri komanda laimės. Rezultatas būtų buvęs kitoks, jeigu Lavrinovičius būtų galėjęs rungtyniauti. Jis būtų mus be galo sustiprinęs ir „Lietuvos rytui” pridaręs nežmoniškų problemų. Manau, kad su juo seriją būtume laimėję.
– Prieš finalo seriją ekspertai prognozavo pergalę „Lietuvos rytui”. Kaip reagavote į šias kalbas?
– Ekspertai ir yra tam, kad šnekėtų. Aikštelėje žaidžia ne ekspertai, o krepšininkai. Sportas yra toks dalykas, kuriame prognozės pasitvirtina ne visada. Aišku, buvo nemalonu, kad mus visi „nurašė” dar prieš finalą. Girdėjome šias kalbas ir norėjome įrodyti, kad jos nieko vertos. Tačiau išėjo taip, kaip išėjo.
– Per finalo rungtynių seriją prieš tris vilniečių aukštaūgius kovojai su Tanoka Beardu. Ar baudos aikštelėje varžovai turėjo didelį pranašumą?
– Nelabai didelį, bet Darjušo mums labai trūko. Jis gindamasis buvo rimtas žmogus: kovodavo dėl kamuolių, blokuodavo metimus. Mažesni varžovų žaidėjai neturėdavo ką veikti po mūsų krepšiu. Daugiausia bėdų mums pridarė Robertas Javtokas. Jis pelnydavo po 10-15 taškų, atkovodavo daug atšokusių kamuolių ir labai gerai gindavosi. Prieš jį žaisti buvo iš tiesų sunku.
Kibs į mokslus
– Atrodo, kad tavo jėgos išseko jau balandžio pradžioje.
– Pastarąsias kelias vasaras neturėjau poilsio, todėl mano organizmas išsikrovė. Natūralu, kad po fizinio krūvio nepailsėjus ir vėl varginant raumenis jie pavargsta labai greitai.
– Šį kartą LKL finalo serijos rungtynės ir Vilniuje, ir Kaune nesulaukė didelio žiūrovų susidomėjimo. Kaip manai, kodėl?
– Gal dėl to kalti geri orai. (Juokiasi.) Manau, žmonės po ilgos žiemos užsinorėjo pailsėti nuo krepšinio. Galbūt kai kurie jų manė, kad nebus įdomių rungtynių, bet jie klydo – visi mačai buvo labai atkaklūs. Manau, jie daug prarado.
– Ar galima šį „Žalgirio” sezoną pavadinti labai nesėkmingu?
– Pirmoji sezono dalis buvo daug žadanti. Vėliau truputėlį pervargome, trūko lygiaverčių žaidėjų, o sezono pabaigoje jautėmės visiškai išsekę. Atrodo, kad antrojo Eurolygos varžybų etapo rungtynėms rengėmės kaip ir visoms kitoms – analizavome varžovus, tačiau laimėti nepavyko. Manau, trūko kelių patyrusių žaidėjų. Sezonas buvo vidutiniškas – gaila, kad nepavyko nieko laimėti. Tai labai negerai, bet nieko nepadarysi – negali visada laimėti.
– Šią vasarą tikriausiai pavyks pailsėti?
– Taip, dabar jau galėsiu 3-4 savaites pailsėti. Kelias dienas atostogavau, bet netrukus kibsiu į mokslus. Atsirado laisvo laiko, todėl reikia sesiją Vytauto Didžiojo universitete išlaikyti.