Vakar abiturientai laikė lietuvių kalbos egzamino pirmąją dalį. Tie, kurie pasirinko valstybinį egzaminą, rašė interpretacijas, o laikiusieji mokyklinį turėjo didesnes galimybes: jie galėjo arba interpretuoti kūrinius, arba rašyti literatūrines temas.
Kaune buvo įsikūrę tik 2 valstybinio egzamino centrai: A.Timinskio vidurinėje ir K.Griniaus pagrindinėje mokyklose. „Daugiau jų ir nereikėjo, nes literatūrinio kūrinio interpretaciją per valstybinį egzaminą panoro rašyti tik 165 dvyliktokai, – pakomentavo situaciją Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Zita Blėdienė. – Mokyklinį egzaminą laikė gerokai daugiau – 5799 abiturientai”.
Prie A.Timinskio vidurinės mokyklos kalbinti abiturientai sakė, kad valstybinio egzamino temos nebuvo labai netikėtos. Jie galėjo interpretuoti ištraukas iš Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare”, Antano Škėmos romano „Balta drobulė”, analizuoti Juditos Vaičiūnaitės eilėraštį „Kalipsė”. Mokyklinio egzamino teksto interpretaciją dvyliktokai irgi galėjo rinktis iš 3 temų: ištrauką iš Sauliaus Šaltenio romano „Riešutų duona”, Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Ryto saulei” ir Jono Biliūno kūrinio „Nemunui” ištrauką. Literatūrinių kūrinių temos taip pat moksleivių neišgąsdino. Savo mintis abiturientai reiškė ir gvildendami temas „Vaiko pasaulis lietuvių prozoje”, „Žmogus pasirinkimo kryžkelėje”, „Miestas lietuvių prozoje”. „Tiek laikiusiems valstybinį, tiek mokyklinį egzaminus netikėtumų nebuvo, temos buvo aiškiai įvardytos”, – „Kauno dienai” sakė „Purienų” vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Jūratė Slaninienė. Jos nuomone, gerai, kad interpretacijos ir lietuvių kalbos testai atskirti, moksleiviai gali labiau susikaupti, atskleisti savo literatūrinius bei kalbinius gebėjimus.
Šiandien vykstantį lietuvių testo valstybinį egzaminą Kaune laikys 2970, o mokyklinį – 3014 abiturientų.