Transportininkų verslui koją kišą profesionalių vilkikų vairuotojų deficitas
„Išsami profesinio rengimo sistemos analizė Lietuvoje ir Europoje atskleidė liūdnus faktus. Profesinio arba amatininkų mokymo sistema Europoje, išskyrus Vokietiją, jau daugelį metų veikia labai silpnai arba visai neveikia. Todėl visur trūksta ne tik profesionalių vairuotojų, bet ir virėjų, siuvėjų, padavėjų, statybininkų, stalių, dailidžių, kirpėjų ir kitų paprastų profesijų specialistų. Nepaisant aktyvaus mūsų darbo, asociacija negali prisiimti valstybės funkcijų – suteikti profesijos pagrindus jaunimui. Pamokyti jau išmokytus mes galime, bet kad tų išmokytų – rankų pirštų suskaičiuoti užtenka”, – konstatavo „Linavos” generalinis sekretorius Valdas Gylys, praėjusį penktadienį vykusiame 16-ajame vežėjų asociacijos kongrese.
Gresia prastovos
Vieno „Linavos” vadovų teigimu, dėl vairuotojų trūkumo kai kuriose bendrovėse nauji modernūs ir brangūs vilkikai, sunkvežimiai stovi patvory.
Tokios tendencijos labai pavojingos, nes nemaža dalis dabar dirbančių vairuotojų ne visada supranta, kas yra drausmė, atsakomybė, tvarka.
„Šiuo metu vien tarptautinių pervežimų sektoriuje zuja beveik 17000 vilkikų. Per praėjusius metus jų skaičius ūgtelėjo maždaug 20 proc. Ar tiek pat procentų padaugėjo vairuotojų? Ieškoma galimybių įdarbinti Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos vairuotojus. Tačiau įdarbinimo procedūros labai ilgos, nes leidimo laikinai gyventi Lietuvoje suteikimas trunka iki 6 mėn. Tarėmės su Migracijos departamento atstovais, kad išduodant leidimus laikinai gyventi Lietuvoje būtų atsižvelgiama į vairuotojų darbo specifiką. Tačiau kol kas mums daugiau padeda kaimyninės Baltarusijos transportininkai. Kadangi ten atlyginimai žymiai mažesni, jų vairuotojai noriai priima pasiūlymus dirbti mūsų įmonėse. Pernai priėmėme 241 tolimųjų reisų „legionierių” iš Baltarusijos, o šiemet jų mūsų transporto bendrovėse dirbs žymiai daugiau”, – prognozavo V.Gylys.
Kita vertus, šiuos procesus gali pristabdyti papildomi rūpesčiai ir rizika. Tokiems darbuotojams reikia parūpinti vizas, laikinus leidimus gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šie formalumai tvarkomi iki trijų mėnesių. Juo labiau kad pastebimai skiriasi ir kaimynų mentalitetas, požiūris į darbą, atsakomybė bei drausmė.
Nevykęs viliotinis
Transportininkų teigimu, vairuotojų trūksta ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose. Amerikoje po tarnybos kariuomenėje ar išėjus į pensiją – verbuojama dirbti vairuotojais. Jaunuoliai į kabinas nesiveržia.
„Ką mes galime pasiūlyti būsimam vairuotojui? Kokia turi būti motyvacija norintiems dirbti ir užsidirbti? Ko reikia, kad jaunas vyras pasiryžtų gyventi sunkvežimyje, būtų toli nuo namų, šeimos, artimųjų, pamirštų savo pramogas ir kitus sėslaus gyvenimo malonumus? Vieni, be valstybinių institucijų, valdžios atstovų ir strategų, į šiuos ar kitus klausimus atsakyti, deja, negalime”, – pripažino V.Gylys.
Jo teigimu, problemą nedaug sušvelnino 10 profesinio ugdymo įstaigų, prieš kelerius metus pasišovusių rengti didžiųjų sunkvežimių vairuotojus. Pernai tik trims jų – Alantos technologijos ir verslo mokyklai, Kėdainių profesinio rengimo centrui ir Vilniaus technologijos kolegijai pavyko sukomplektuoti studentų grupes.
Norėdama greičiau keisti padėtį „Linava” pasekė kolegų iš kai kurių Europos šalių pavyzdžiu ir inicijavo Saugaus eismo įstatymo pataisą, kurioje numatoma sumažinti amžiaus apribojimą nuo 21 metų iki 18 metų vairuotojams, siekiantiems įsigyti teisę vairuoti C ir E kategorijų transporto priemones. Tikimasi, kad tai padės bent iš dalies spręsti vairuotojų trūkumo problemą bei paskatins jaunimo susidomėjimą vairuotojo profesija.
Asociacijos sekretorius teigė, kad pasidžiaugti galima nebent tuo, jog gana sėkmingai dirba pačios „Linavos” mokymo centras, pernai parengęs 363 vairuotojus, galinčius vežti pavojingus krovinius keliais pagal Europos sutarties ADR reikalavimus.
Pinigai grįžta
Pastaraisiais metais vieną populiariausių ir naudingiausių „Linavos” teikiamų paslaugų – PVM susigrąžinimas iš užsienio šalių. Prieš trejus metus asociacija „Linava” pradėjo tarpininkauti vežėjų įmonėms susigrąžinant PVM iš Lenkijos. Šiais metais asociacijos vežėjai turi galimybę susigrąžinti PVM už pirktą kurą jau iš 19 Europos šalių.
„Pagal keliamus specifinius reikalavimus buvo sukurta kompiuterinė programa kiekvienos šalies PVM grąžinimui”, – aiškino V.Gylys.
Jis pasidžiaugė, jog nė viena lietuviška paraiška nebuvo atmesta, Vokietijos mokesčių inspekcija netgi suteikė „patikimo tarpininko” statusą. Tai reiškia, kad dabar galima paraiškas perduoti internetu, todėl sutrumpėja paraiškų patikrinimo laikas, vežėjai greičiau atgauna PVM.
Lenkijos mokesčių inspekcijoje „Linavos” pateiktos paraiškos laikomos pavyzdinėmis, o šioje šalyje kaip tarpininkai lietuviai užima trečią vietą tarp visų ES šalių. Šiais metais planuojama PVM padėti susigrąžinti iš 25 valstybių.
Taupymo algoritmai
Siekdami sumažinti vežėjų veiklos riziką bei dėl nemokių klientų patiriamus nuostolius, „Linava” pasirašė sutartį su bendrove „Infobankas”, kuri leidžia asociacijos nariams tapti Skolininkų administravimo informacinės sistemos (SAIS) dalyviais. Šioje sistemoje sukaupta per 360 000 įrašų apie skolininkus. Kiekvieną dieną vidutiniškai atliekama po 11 000 paieškų. Bendra skolų suma sistemoje viršija 350 mln. Lt.
Geru būdu taupyti pinigus V.Gylys pavadino ir vienkartinės garantijos lakštų naudojimą.
„Remiantis Muitinės departamento ir „Linavos” sutartimi, asociacijai suteiktas garanto statusas, o garanto išduoti lakštai, kaip vienkartinė garantija, gali būti teikiami Bendrijos muitų teritorijoje veikiančioms išvykimo muitinės įstaigoms. Todėl asociacija, siekdama sudaryti palankias sąlygas tarptautinių krovinių gabenimui iš Kaliningrado srities į kitą Rusijos teritoriją ir atvirkščiai, per Lietuvos teritoriją gali išduoti Kaliningrade registruotoms vežėjų įmonėms šias garantijas.
Tai žymiai supaprastina muitinio tranzito procedūras ir garantijų muitinei pateikimo tvarką. Taip pat reikia pažymėti, kad naudojantis šia garantijų sistema sutaupomas muitinės formalumų įforminimo pasienyje laikas, nes nereikia naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis deklaruojant prekes”, – vardijo V.Gylys.
Jo teigimu, vertėjo įkurti „Linavos” atstovybę Maskvoje. Pavykus rasti bendrą kalbą bei užmegzti nuolatinius kontaktus su Rusijos muitinės, Transporto ministerijos ir kitomis vežėjams svarbiomis institucijomis buvo pasirašyta daug svarbių ir reikalingų bendradarbiavimo sutarčių su įvairiomis Rusijos valstybinėmis bei verslo organizacijomis. Per daugiau kaip dvejus veiklos metus „Linavos” atstovybės Maskvoje personalas padėjo vežėjams kebliausiose situacijose, leido operatyviai gauti informaciją apie įvairius pažeidimus, Rusijoje taikomas naujoves ir t.t.
Vizų galvosūkis
V.Gylys problema pavadino ir vairuotojų aprūpinimą vizomis į buvusias SSRS šalis.
„Su Baltarusijos ambasada nėra jokio vargo. Paprasta metinė viza vairuotojui kainuoja 87 litus, o skubi – 157 Lt. Skubią galima gauti per dieną. Dabar deramės dėl daugkartinių verslo vizų vadovams išdavimo. Tuo tarpu Rusija metinių vizų kainas pakėlė nuo 50 JAV dolerių iki 83. Lietuvos ambasada Rusijos piliečiams vizas parduoda tik už 35 eurus. Lietuviai rusams vizas padaro per savaitę, rusai lietuviams per 12 darbo dienų. Rusai nebedaro skubių ir vienkartinių vizų. Per praėjusius metus tik mūsų asociacijos narės už Rusijos vizas sumokėjo daugiau nei pusę milijono dolerių. Tačiau ar mes turime geresnes sąlygas Rusijos vizoms gauti? Ne. Greičiau atvirkščiai. Apie nuolat besikeičiančius reikalavimus niekas neįspėja, kabinėjamasi prie kiekvieno kablelio. Suradę menkiausią klaidą vizos neišduoda, mokesčio negrąžina. Keičiant pasą ar perkeliant vizą į kitą vėl reikalauja tų pačių dokumentų bei pažymų originalų. Apie geranorišką ar bent jau kolegišką bendravimą ar bendradarbiavimą su Rusijos konsuliniu skyriumi galime tik svajoti”, – vardijo „Linavos” sekretorius.
Jis pripažino, kad kol kas negalima padėti vairuotojams gauti Kazachstano vizų, kurios, beje, ir labai brangios – pusės metų viza kainuoja 500 litų. Kol kas vežėjai yra priversti naudotis turistinių firmų paslaugomis. Tikimasi, kad šią problemą padės išspręsti Lietuvos ambasada Kazachstane. Vadinamojo „šilko kelio” ekspedicija parodė, kad vežėjų perspektyvos Rytuose yra labai viliojančios.
Vadovybė nesikeičia
Kongrese buvo surengti ir asociacijos prezidento rinkimai. Suskaičiavus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad artimiausius dvejus metus „Linavos” prezidento pareigas eis dabartinis vadovas Algimantas Kondrusevičius. Vežėjai balsuodami taip pat išreiškė pageidavimą, kad dirbti liktų iš esmės nepakitęs asociacijos prezidiumas.