Kasmet vis daugėja skundų dėl rasojančių langų. Ši problema gali atsirasti ir dėl montuotojų, ir dėl gyventojų kaltės.
Gyventojai vis dažniau skundžiasi rasojančiais langais. Šios problemos neišvengiama įstačius net kokybiškiausius plastikinius ar medinius langus. Gamintojai dėl to linkę kaltę suversti gyventojams, neva jie nevėdina patalpų. Specialistai sako, jog ant langų drėgmė gali kauptis ir dėl montuotojų klaidų.
Kodėl rasoja langai?
Statybos produkcijos sertifikavimo centro vyriausiasis specialistas Vladimiras Ravnialičevas „Namų pasauliui” aiškino, kad langai rasoja dėl fizikinių reiškinių.
„Esant tam tikram patalpos oro temperatūros, santykinės oro drėgmės ir paviršiaus temperatūros santykiui, susidaro rasos taškas ir ore esantys vandens garai ant to paviršiaus kondensuojasi”, – dėsto Ravnialičevas.
Langais prekiaujančios bendrovės „Plasmeta” komercijos direktorius Gžegožas Denkovskis sako, jog žmonės pakeitę senus langus į naujus dažnai pamiršta, kad naujieji yra sandarūs ir nepraleidžia oro, todėl ant jų kaupiasi drėgmė. „Per senus nesandarius langus vyksta oro cirkuliacija, butas vėdinasi. Nauji langai yra sandarūs, šilti, su selektyviu stiklu. Be to, daugiabučiuose dažnai ventiliacijos kanalai blogai veikia arba būna užkimšti, todėl savaime butai nesivėdina”, – aiškina Denkovskis.
Kaip sako specialistas, dabar pagal Statybos techninio reglamento reikalavimus galima dėti selektyvinį stiklo paketą, kurio šilumos laidumo koeficientas yra 1,1 W/m2K.
Bendrovės „Plasmeta” komercijos direktorius tvirtina, kad langai gali rasoti, jei jie pernelyg izoliuoti nuo radiatorių. „Individualiuose namuose statant naujus langus būtina palikti dešimties centimetrų atstumą tarp radiatoriaus ir palangės, kad žiemos metu šiltas oras galėtų laisvai cirkuliuoti. Senuose daugiabučiuose šio atstumo neįmanoma reguliuoti, jei jis buvo per mažas, nieko nepakeisi”, – teigia Denkovskis.
Pasak jo, patartina palange iš viso nedengti radiatorių. Tačiau jei vis tik žmonės taip nusprendžia daryti, turėtų žinoti, jog palangės plotis turi būti toks, kad neuždengtų daugiau kaip pusės radiatoriaus storio.
Plastikiniai rasoja dažniau
Specialistų teigimu, rasoja tiek mediniai, tiek plastikiniai langai. Tačiau, kaip sako Ravnialičevas, esant toms pačioms sąlygoms anksčiau pradės rasoti plastikiniai, nes jų rėmų paviršiaus temperatūra žemesnė nei medinių. Todėl ir drėgmė greičiau telksis ties plastikiniu.
Bendrovės „Plasmeta” atstovo teigimu, langų rasojimo pasekmės mediniams rėmams gali būti liūdnesnės nei plastikiniams. „Kai rasoja mediniai langai, genda medinės stiklajuostės, jas pakeisti yra sudėtinga ir brangu. O plastikas nuo drėgmės nesikeičia”, – aiškina Denkovskis.
Gyventojai kaltinami aplaidumu
Gamintojai dėl langų rasojimo dažnai linkę kaltę suversti patiems gyventojams. Pasak Ravnialičevo, gamintojai teisūs. Problemos išvengti pavyktų, jei bent keletą kartų per dieną būtų vėdinamos patalpos ir išlaikoma normali vidaus temperatūra.
Pasak Denkovskio, įsistatę naujus langus žmonės nevėdina patalpų, nes to nereikėjo anksčiau. Seni langai buvo nesandarūs ir patalpa išsivėdindavo savaime.
Statybos produkcijos sertifikavimo centro vyriausiasis specialistas taip pat neatmeta galimybės, jog dėl langų rasojimo kalti ir montuotojai. „Dėl langų rasojimo ir vis neišsprendžiamos šios problemos gali būti kalti langų montuotojai. Jei langas suprojektuotas teisingai ir gerai sumontuotas, jis neturėtų rasoti, o jei ne – ima rasoti”, – sako Ravnialičevas.
Gamintojai nelinkę įsipareigoti
Ravnialičevas įspėja, jog prieš perkant langus pirmiausia reikia atidžiai perskaityti pirkimo-pardavimo sutartį, jos nepasirašyti neįsigilinus bei reikalauti garantijų ir didesnės atsakomybės iš gamintojų. „Šiuo metu kai kurių gamintojų parengtos ir vartotojui brukamos sutartys visiškai netinkamos. Jose nenurodomos lango charakteristikos, sutartyje turėtų būti išvardytos visos lango eksploatacinės savybės”, – aiškina pašnekovas.
Specialistas taip pat pataria prašyti darbo brėžinių ir naudojamų medžiagų specifikacijos. Žodžiu, būtinai reikalauti, kad būtų nurodyta, kaip bus montuojami langai. Bendrų reikalavimų langų montavimui nėra, todėl vėliau labai sunku įrodyti, kad langai sumontuoti neteisingai.
„Plasmeta” atstovas Denkovskis pataria išsiaiškinti, kokie bus dedami stiklo paketai, išsakyti pageidavimus gamintojui dėl šilumos, garso izoliacijos, rėmų spalvos. „Dažnai žmonės prašo kuo pigiau. Kai kurios įmonės sudeda pigiausias, prastesnės kokybės medžiagas. Kaina būna maža, bet langai turi daugybę trūkumų: blogai veikia apkaustai, netvirtas profilis ir kitokių. Armuotės storis turi būti 1,5-2 milimetrai, o kai kurios bendrovės sudeda netgi 1 milimetro storio armuotę”, – aiškina Denkovskis.
Nemokėkite iš anksto
Pasirašant langų pardavimo-pirkimo sutartį, Denkovskis pataria atkreipti dėmesį į langų gamybos, darbų atlikimo ir montavimo terminus bei niekada nemokėti visos sutartyje nurodytos sumos iš anksto: „nes, kilus problemoms montuojant langus ar užbaigiant darbus, klientas bus „užmirštas”. Finansiniu atžvilniu jis gali likti nuskriaustas, nuostoliai neatlyginti, o darbų kokybė prasta”, – sako Denkovskis.
Skundai dėl rasojimo
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija (toliau Inspekcija) kasmet sulaukia vis daugiau vartotojų skundų dėl langų ir durų kokybės. Jų skaičius kasmet didėja: 2001 metais Inspekcija gavo 12 skundų, 2002 – 45, 2003 – 59, 2004 – 36, o 2005 metais – net 109 skundus. Žinoma, galima teigti, kad langai masiškai keičiami, padaugėjo statybų, dėl to ir skundų daugiau. Neatmestina prielaida, kad vartotojai tampa vis reiklesni ir atkakliau gina savo teises.
Tačiau tai, kad dažniausiai skundžiamasi dėl plastikinių langų ar balkonų durų rasojimo, verčia manyti, kad problema neišspręsta. Kur kas mažiau skundų gaunama dėl medinių langų kokybės.
Tad dar sykį primename, kad langų gamintojai pirkėjams turi pateikti gaminio atitikties deklaraciją, kuri patvirtina gaminį esant kokybišku ir tinkamu naudoti.