Režisieriaus Algimanto Puipos pagal kultinės rašytojos Jurgos Ivanauskaitės tris romanus kuriamame vaidybiniame filme „Raganos ir lietus” vaidina ir Klaipėdos dramos teatro aktorė Nelė Savičenko.
Režisieriaus teigimu, didžiausia filmo intriga ir skandalas – vyro intervencija į moters pasaulį. Kaip ekspresyviame, dramatiškame, lietuviams neįprasto siužeto filme jaučiasi uostamiesčio aktorė, kalbamės su Nele jai autobusu grįžtant iš Vilniaus.
Skubate į Klaipėdą. Gal rūpi naujas vaidmuo teatre?
Dabar teatre skirstomi nauji vaidmenys. Esu jų gavusi, tik dirbti dar nepradėjome.
Ar seniai teko filmuotis?
Neseniai filmavausi Audriaus Juzėno juostoje „Vilniaus getas”. Vaidmuo buvo nedidelis. Režisierius A. Puipa savo filmui mane išsirinko iš kelių aktorių. Gal jo įsivaizdavimui buvau artimiausias tipažas.
Teatro aktoriai kalba, jog filmuotis – it peiliu rėžti per sviestą. Filmavimo aikštelėje nereikia „susideginti” kaip teatro scenoje.
Nenoriu kalbėt apie „susideginimą” kine ir teatre, kad neatrodytų patetiška. Tačiau viskas – tas pats. Jokie dalykai lengvai nesidaro. Kine apskritai yra daug ekstremalumo: turi būti pasiruošęs ir dideliam skausmui, ir džiaugsmui. Akimirka – ir jos nepataisysi. Čia nėra chronologinės tvarkos – siužetą pagal aplinkybes filmuoja nuo pabaigos ar vidurio. O tu turi būti pasiruošęs ir protu, ir emocijomis. Tai – labai sudėtinga. Pakanka ir streso, ir įtampos. Bet jei filmavimo aikštelėje yra supratimas, o režisierius aktorius padaro savo bendraminčiais, tada susikuria kūrybinė atmosfera: sunkumai lengvai nugalimi, tiesiog su nenusakomu azartu.
Ar aktoriaus profesija paruošia sąmonę, kad į ją įsiskverbtų skirtingi likimai, ar žmogus pats privalo turėti sielą draskančių patyrimų?
Filme kaipsyk yra ši tema; psichoterapeutė, kurią aš vaidinu, neturi ryškių, labai stiprių potyrių gyvenime, o pas ją ateina pacientė, kuri juos turi. Gydytojos gyvenime ima darytis įvairiausi keisti dalykai – ją palieka vyras, dukra. Atsitiktinis susitikimas su kitu vyru, atrodęs jai meile, vėl žlunga. Tie potyriai sužlugdo pačią psichoterapeutę – pabaigoje ji nusinuodija. O ta pacientė, lankiusis pas ją, sako, jog nereikia savęs žaloti, kad kiti suprastų. Pakanka į žmogų tik įsigilinti, įsiklausyti. Scenarijuje yra daug įdomių dalykų, kaip, beje, ir J. Ivanauskaitės kūryboje. Be galo įdomu dirbti.
Tikriausiai kaip ir mes visos, skaitėte Jurgą nuo paauglystės, nuo „Pakalnučių metų”. Kuo Jums artima jos knygų magija?
Jurgos neišgyventi negali – jos fantasmagoriški romanai visada įtraukia. Kitas dalykas, ką jie tavyje palieka, ką tu kontempliuoji. Na, ne visi jos romanai man yra labai priimtini, mieli ir daug kartų skaitomi. Bet rašytojos negali nepastebėti: ji labai ryški, savita, jos kūriniuose nemažai mistikos, erotikos, minties laisvės. Viso to ji nevynioja, neslepia ir tuo yra įdomi. Tačiau yra daug kitų rašytojų, kurie man artimesni už ją.
Ar filme yra kvapą gniaužiančių scenų?
Filme daug dramatiško veiksmo: ir jaunos moters, kurios likiminė meilė yra kunigas, ir gydytojos, kuri it magnetas traukia įvairius įvykius, nelaimes, gyvenimuose daug drastiškų dalykų. Monologų „Raganose ir lietuje” nebus. Tik veiksmas, išgyvenimai, santykiai su partneriu.
Režisieriaus teigimu, jau nufilmuotos keturios erotinės scenos. Jų dar bus. Tai reikalauja skonio, fantazijos ir aktorių pasišventimo. Ar ir Jūs filmuojatės erotinėse scenose be tabu?
Aišku, dalyvausiu, – juokiasi aktorė. – Oi, Dieve, na ir pasakėt; aš jums atrodau labai dora moteris! Ta psichoterapeutė – visiškai ne hiena. Ji net nėra Jurgos knygos personažas. Ji – režisieriaus improvizacija. Kaip Jurgos „Raganoje ir lietuje” yra trys panašaus likimo, bet skirtingos moterys, taip šičia režisierius bandė sukurti normalią, trokštančią aistros, jausmingą psichoterapeutę.
Filmo moterys yra žeminamos vyrų, jos kankinasi ir, deja, šiam pasauly nesulaukia revanšo… Kodėl jos leidžiasi žeminamos? Manau, jog sunku atsisakyti meilės. Mylėdamos jos ir leidžiasi žeminamos.
Kokio psichoterapeutės elgesio netoleruotumėt savo gyvenime?
Oi, labai sunku atsakyti. Nesu nuo nieko apdrausta. Aš galbūt nenusižudyčiau, mėginčiau ištverti. Gal taip greitai nepalūžčiau. Nelengva, bet juk įdomu fantazuoti: kas būtų, jeigu būtų…
Ar lietuviški filmai ne per daug dvasingi ir nuobodūs?
Filmai atrodo nuobodūs, jeigu labai ištęsti, daug analizės, nepateisintų pauzių ir mažai veiksmo. Lietuviškuose filmuose galima pastebėti lėtumą, pseudopoetiką. Duok Dieve, galbūt pavyks to išvengti šiame filme. „Raganos ir lietus” – dinamiškas, prisodrintas įvykių, emocijų, įvairių charakterių.
Filmuodamasi patyriau labai gerus santykius su visa filmavimo grupe: gražų režisieriaus darbą, puikų bendradarbiavimą su partneriais. Mano „vyras”, kuris mane palieka, yra Romas Ramanauskas, o kitas vyras – Remigijus Sabulis. Su jais abiem esu susidūrusi ir anksčiau. Ar įsiplieskia tarp mūsų kibirkštis? Na, nesitikėkit, kad taip viską ir papasakosiu. Pažiūrėsit filmą, ir suprasit, – juokiasi.
Tikriausiai absurdiška Jums būtų mintis, kad aktorius yra beveidis, lyg viešbutis, apgyvendintas demonų? Gal atvirkščiai – jo prigimtis, likiminis įvaizdis yra stipresnis už bet kokį vaidmenį?
Man tai dvelkia literatūra. Aktorius yra labai gyvas ir jautrus žmogus, itin girdintis, regintis ir jaučiantis aplinką, žaibiškos reakcijos. O kiekvienas turi savo „virtuvę”, darbo principus, kiekvieno reakcijos, emocijų giluma skirtingos. Ne, filme nėra raganų. Turbūt tai tik darbinis pavadinimas, kuris dar keisis. Filmo moterys – normalios, žavios ir be reikalo skriaudžiamos.
Kai išeinate iš filmavimo aikštelės, tebesate herojė, ar vaidmenį nusimetate kaip prakaituotą drabužį?
Nusimetu, nes nebėra pacientų, nebėra ko gydyti…
Apie filmą:
* Scenarijų A. Puipa su J. Ivanauskaite kūrė trijų jos romanų – „Ragana ir lietus”, „Placebas” bei „Sapnų nublokšti” – motyvais.
* Pasak režisieriaus, pagrindinė filmo linija – skausminga jaunos moters aistra kunigui ir intymus gyvenimo vidurio sulaukusios psichoterapeutės dienoraštis, kurį leista paskaityti visiems norintiems.
* Ankstesniuose savo filmuose A. Puipa sąmoningai vengė erotinių scenų. „Raganose ir lietuje” jų bus aštuonios.
* Filme vaidina Rasa Samuolytė, Aleksas Kazanavičius, Kostas Smoriginas, Remigijus Sabulis ir kt. Operatorius – A. Puipos bendražygis Algimantas Mikutėnas.
* Filmas – bendras Uljanos Kim studijos ir Lietuvos kino studijos (LKS) projektas.
* Filmo biudžetas – 2.5 milijono litų.
* Pasak A. Puipos, lietuviški filmai kuriami 2-5 metus. Tikimasi, kad per šį laikotarpį filmas pasieks kino ekranus.