Jauna individualistė, nuosekliai siekianti savo tikslų. Taip po pusvalandžio trukmės bendravimo trumpai apibūdinčiau radijo stoties „Laluna” rytinės laidos vedėją Liną Kairytę.
Šiandien rasti jauną žmogų, tiksliai žinantį, kur link jis nori traukti, ne taip paprasta. Tačiau Lina – būtent tokia. Todėl ir mintis ji dėsto sklandžiai. O pokalbio pabaigoje prisipažįsta, kad mąsto greičiau, nei dirba jos liežuvis.
Deja, ši savybė Liną ne visada gelbsti nuo kuriozų: „Paskutinis jų – vos prieš kelias dienas. Pasisveikinusi su klausytojais, nežinia, kodėl pasakiau, jog šiandien – ne gegužės, o gruodžio 11-oji”, – šypsosi mergina.
Vairuodama automobilį, kurią radijo stotį klausai?
Ne tą, kurioje dirbu, – juokiasi. – Mano mašinoje dažniausiai groja kompaktas – klausausi įvairią muziką. Jei įsijungiu radiją, „perbėgu” per visas pagrindines radijo stotis – profesinė liga.
Esi jauna. Spėju, kad vesti rytinę laidą, kuri prasideda 6 valandą ir tęsiasi iki 10, – tikra kankynė?
Esu pelėda. Tačiau pareigos jausmas viską nugali. Be to, pripratau. Net savaitgaliais atsibundu be penkiolikos penkios patikrinti žadintuvo, – juokiasi. – Refleksas.
Jei esi pelėda, kodėl neatsisakai rytinės laidos?
Noriu viską išbandyti. Žinoma, jei „nepatempčiau”, pasibaigus sutarčiai, viso to atsisakyčiau. Šiuo metu tas ankstyvas rytmetys man patinka – važiuoju, saulė teka, ir į darbą ateinu su aušra.
Ką veiki likusią dienos dalį?
Darbe sėdžiu iki 12 valandos – turiu papildomų darbų. Esu Klaipėdos universiteto ketvirtakursė. Studijuoju žurnalistiką. Po mėnesio atsiimsiu diplomą.
Ar keisis tavo gyvenimas po studijų?
Tai – sudėtingiausias dalykas. Metus pagalvosiu, po to planuosiu. Bet žinau, kad liksiu Klaipėdoje.
Į Klaipėdą studijuoti atvažiavai iš…
… Panevėžio. Besimokydama dešimtoje klasėje, jau žinojau, kad noriu studijuoti čia žurnalistiką, kad noriu įsidarbinti „Lalunoje”. Nusiunčiau CV, pakvietė į pokalbį, ir šį rugsėjį bus treji metai, kaip dirbu šioje radijo stotyje.
Ar teko dirbti gimtojo miesto radijo stotyje?
Taip. Savaitgalio laidas vedžiau nuo šešiolikos metų. Bet tai buvo pirmasis bandymas, pirmoji praktika. Siekiau žinių, norėjau tobulėti. Profesionalų, kurie patartų, ką daryti, nebuvo.
O Klaipėdoje tokius žmones radai?
Čia dirba žmonės, turintys ilgametę darbo patirtį. O žurnalistui profesionalumą būtent ir garantuoja patirtis.
Ar profesionalai jaunimui noriai dalija patarimus?
Na, viršininkai visada turi pasakyti pastabų. Bet aš ir pati žinau bei suprantu, ką daryti. Kartais, uždariusi studijos duris, sakau, jog šįkart atidaviau save visą, kitąsyk lieku savimi nepatenkinta. Eteryje labai svarbi nuotaika. Klausytojas negali jos justi blogos. Bet kaip sunku iš galvos išmesti tave kankinančias mintis…
Ar, klausydama kito radijo laidos vedėjo, galėtum atspėti, kokia jo nuotaika?
Galėčiau, nes jaučiu. Manau, kad ir mano nuotaiką labai lengva justi.
O kaip eteryje kalba įsimylėjęs žmogus?
Na, įsimylėjęs vedėjas tikriausiai dažnai leidžia romantiškas dainas, kalba apie meilę, – šypteli. – Bando visur, kur tik gali, įžvelgti romantiką. Toks vedėjas radijo stočiai – dovana. Gera nuotaika garantuota.
Ar pati šiuo metu esi įsimylėjusi?
Sakykim, taip. Įsimylėjimas – gyvenimo variklis. Yra darbas, yra asmeninis gyvenimas. Kai viskas suderinta, tiesiog puiku.
Vadinasi, turi ir draugą.
Taip. Bet gal nekalbėkim apie asmeninį gyvenimą.
Kodėl? Vengi viešumos? Bet juk šiandienos jaunimas nori būti matomas ir girdimas?
Nori būti girdimas ir matomas – turi būti to vertas. Manau, kad man dar reikia šiek tiek laiko.
O, susipažindama su vaikinais, sakai, kur dirbi?
Na, savaime aišku, kad aš neprisistatau: „Esu Kairytė iš „Lalunos”. Pasakau, tik tada, jei pokalbis pakrypsta apie tai. Dažniausiai žmonės nustemba, o tai – negerai, nes galiausiai jie pasako: „Ai, čia ta, kuri dirba „Lalunoje”.
Ar lakūnas Jurgis Kairys – tavo dėdė?
Visada sulaukiu šio klausimo, kai pasakau savo pavardę. Tačiau su šiuo lakūnu jokių giminystės ryšių neturiu. Nors norėčiau išmokti skraidyti. Beje, šis noras gimė kalbant eteryje.
Ar teko kada išbandyti kitus „ekstrymus”?
Esu bailė. Tačiau kad įrodyčiau, jog galiu, ryžčiausi. Niekad nesigailiu dėl to, ką padariau. Gyvenu dabartim, į praeitį nesigręžioju – nieko nepakeisi.
Esi pasimokiusi iš savo klaidų?
Tik iš savųjų ir mokausi. Esu individualistė ir labai impulsyvi. Tai – du žodžiai, kurie geriausiai mane apibūdina. Žmonės siūlo man savo pagalbą, tačiau aš viską noriu daryti pati.
Ar jaunai individualistei lengva gyventi?
Na, man gera, nes nepriklausau nuo kitų žmonių. Kai pati padarau savo darbą, vėliau nereikia niekam būti dėkingai.
Ar turi „nerealią” svajonę?
Noriu turėti savo verslą.
Radijo stotį?
Ne. Norėčiau turėti barą. Turiu viziją, kurios gal ir nelabai išeitų papasakoti. Na, tiesiog sukurčiau atsipalaidavimų vietą sau ir savo draugams. Įsukčiau šį verslą, tačiau nereiškia, jog atsisakyčiau veiklos, kuria dabar užsiimu.
Rašai dienoraštį?
Ne, niekada nerašiau. Nors šiaip galvoju, kad protingas mintis, gimstančias galvoje, reikėtų užrašyti. Deja.
Kiek puodelių kavos išgeri per rytinę laidą?
Kavos negeriu. Ji „sodina” balso stygas. O arbatos išgeriu daug – tris puodelius.