Bioritmų nesutapimas – labai svarbi problema, galinti sukelti šeimyninius skandalius ir net išskirti žmones. Amerikiečių psichologai ir sociologai, eilinį kartą išanalizavę grėsmingą skyrybų statistiką, priėjo išvadą, kad konfliktai tarp „pelėdų” ir „vyturių” yra vos ne trečdalio skyrybų priežastis…
Kažkur per vidurį…
Skirtingus bioritmus turintys partneriai daro fatališką klaidą. Asmeninis „įnoringumas” čia niekuo dėtas. Viską lemia genai. Japonų mokslininkai atrado geną, būdingą tik „pelėdoms”: jis sukelia paveldėto per ilgo miego fazės sindromą. Pasak mokslininkų, „pelėdų” jokiu būdu negalima perauklėti, priversti „suktis į priešingą pusę”. Tiesa, su šia nuomone nesutinkantys oponentai tvirtina, kad visa problema – disciplinos stoka. Tiesiog reikėtų anksčiau atsigulti, tuomet anksčiau atsikelsite savaime.
Iš tikrųjų genas egzistuoja, bet tai nereiškia, kad žmogui lemta būti „vyturiu” ar „pelėda”. Pavyzdžiui, daugeliu atvejų tai žmogaus prisirišimas prie sociumo. Jei žmogus turi darbą, kuris jam labai brangus, jis būtinai atsikels ryte… Žinoma, laisvieji menininkai gali laisviau manevruoti.
Visatos pulsas
Kas gi tie gudrūs bioritmai? Tai mechanizmas, padedantis organizmui dirbti cikliškai atsižvelgiant į išorinius aplinkos faktorių pasikeitimus, pavyzdžiui, metų laikai, dienos ir naktys. Bioritmai turi įtakos visiems žmonėms, ir kiekvienam atskirai. Visų Žemėje egzistuojančių gyvų organizmų bioritmai labai panašūs. Visata pulsuoja tam tikru ritmu, ir mūsų ląstelės turi „pagauti” jį.
Kodėl bioritmai taip tyrinėjami? Šie tyrimai turi ne tik mokslinę, bet ir taikomąją naudą: susiformavo visiškai naujas mokslas – chronofarmakologija. To paties pavadinimo vaistai, vartojant juos skirtingu paros metu, skirtingai veikia. Toks gydymas yra efektyvesnis, nes sumažinamos vaistų dozės, pagerėja jų pasisavinimas. Atsižvelgiant į žmogaus bioritmus paskiriamas kurortinis gydymas, daromos operacijos ir t.t. Tarkim, jau seniai nustatyta, kad 5 valandą ryto ypač sparčiai gaminasi vyriški lytiniai hormonai (testosteronas), todėl ryte užsiiminėti seksu geriau tiems, kurie nori susilaukti palikuonių.
Gerbk savo bioritmą!
Jei eisime prieš prigimtį, žiauriai laužydami savo bioritmus, organizmas pradės streikuoti, nes jo sistemos išsiderins (desinchronozė). Jautriausiai į „programos sutrikimus” reaguoja vaikai ir pagyvenę žmonės – švelniausios struktūros.
Taigi, ar gali „pelėda” virsti „vyturiu”? Dalis mokslininkų tvirtina, kad bioritmas yra įgimtas ar įgytas. Būtent pastarąjį galima pritaikyti realiam dienos režimui. Tik tai reikėtų daryti atsargiai ir palaipsniui. Pavyzdžiui, jei jums sunku anksti keltis, vieną rytą pabandykite atsikelti 5-10 min. anksčiau, kitą – 10-20 min. ir t.t., kol pasieksite norimą rezultatą. Taip palaipsniui naujas ritmas taps įprastas.
Rytas protingesnis už vakarą
Harvardo( (JAV) ir Lozanos (Šveicarija) universitetų mokslininkai nusprendė moksliškai pagrįsti liaudies išmintį „rytas protingesnis už vakarą”. Kodėl kai mums reikia išspręsti kokią nors problemą, dažniausiai būtina gerai išsimiegoti, po to kyla daug naujų minčių?.. Miegas yra susijęs su giluminiais galvos smegenų procesais. Paslaptingą miegojimo ciklą sudaro 5 dalys. Kiekviena dalis turi tik jai būdingus minčių ir atminties struktūros procesus. Skirtingi miego tipai gerina skirtingus atminties tipus, todėl miegas yra skirstomas į atskiras stadijas. Eksperimentais įrodyta, kad „greitojo” miego stadijoje vyksta atminties reorganizacija, tuo tarpu „lėtoje” – atminimo galia suintensyvėja. Jei nebūtų „greitojo” miego, žmogus negalėtų tinkamai įsiminti informacijos.
Mokslininkų nuomone, prieš ir po miegojimo dirba absoliučiai skirtingos smegenų dalys. Būtent dėl to svarbų sprendimą geriau atidėti rytui! Miegant apgalvojamos dienos problemos. Per naktį pasąmonė tikrai mestels naujų idėjų! Miegas leidžia nervų ląstelėms pailsėti po sunkios darbo dienos. Juk per dieną bet kuris gyvas organizmas (ne tik žmogus, bet ir bitės, vėžiai, musės, žirafos…) sužino ką nors naujo. Visą šią informaciją reikia „suvirškinti” ir sutvarkyti.
P.S.
Mokslininkai, tyrinėjantys senėjimo problemas (gerontologai), yra nustatę, kad gyvūnai, kurie pramiega mažiausiai trečdalį dienos (pvz., žiurkė, miega 20 val., žirafa – apie 2 val., musės drozofilės naktį miega tik 1 val. ir t.t.), gyvena vidutiniškai penkis kartus ilgiau, nei auga ir bręsta. Žmogus fiziškai subręsta maždaug per 20 metų. Taigi jis turėtų išgyventi 90 ar daugiau metų. Gerontologai tvirtina, kad mes mirštame per anksti, nes miegame per mažai!