Apklausos teigia, kad apie 60 procentų vyrų linksta prie apvalesnių moteriškų formų, dar 20 proc. – glėbyje laikytų ir storules
Pagaliau prasiveržė pavasaris, atėjo laikas saulei ir aplinkiniams parodyti apnuogintą kūną. Kaip jis atrodo? Tai bene labiausiai jaudina moteris, kurios gal net nuo viduržiemio kamuojasi sporto salėse, ryžtingai atstumia gardesnį kąsnį, išbando vis naujas, kaip iš gausybės rago besipilančias lieknėjimo rekomendacijas.
Liekninimo industrija
Jolanta M., pasiūliusi šią temą, rašo: „Mano dukrai dar tik 18 metų, bet labai susirūpinusi dėl savo svorio. Miglė yra aukštoka, stambesnių kaulų, tvirtesnio sudėjimo. Draugės įtikino, kad jos 70 kilogramų – pernelyg didelis svoris. Tada prasidėjo bado dietos, iki devintojo prakaito alinimasis sporto salėje. Pagaliau duktė savo pasiekė – numetė planuotą dešimtį kilogramų, kaip pati tvirtino, atsikratė „kibiru riebalų”. O kas iš to išėjo? Net pro rūbus matyti išsikišę kaulai, pailgėjo nosis, įkrito akys, įdubo pilvas, rankos ir kojos pasidarė panašios į pagalius, užgeso žvilgsnis. Argi tokią merginą galima laikyti gražuole? Seniau matę giminaičiai ne juokais susirūpinę paklausia: „Migle, gal tu susirgai?” Tačiau duktė patenkinta, nes nugalėjo save, o „rezultatais” gali pasigirti draugėms”.
Panašios problemos jau dešimtmečiais kamuoja ne tik dukras, bet ir motinas. Iš kur atsirado toks noras nuo kūno pašalinti net mažiausią riebaliuką, kad liktų tik kaulai ir oda? Nepadeda net protingų, lieknėjimo verslo nesugadintų gydytojų patarimai. Arba tik gera norinčių dietologų aiškinimai, kad kiekvienas žmogus – individualybė, todėl kai kuriems būtinai reikia išlaikyti nedidelį riebalų sluoksnį, nes galima pakenkti sveikatai. Tačiau ir šio svarbiausio (kas gali būti brangesnio už sveikatą?) argumento moterys, o kartais ir vyrai, nepaiso. Psichologai tai aiškina noru besąlygiškai sekti lieknųjų mada, nes susiformavo toks kultas.
Madas jau senokai formuoja iš to daromas verslas. Tik pažiūrėkite: iš visų pusių plūsta atitinkama reklama. Giriamas dietinis maistas, vaistai, specialūs treniruokliai, pleistrai, elektriniai ir mechaniniai įtaisai. O kur dar įkyriai per TV ir moteriškus žurnalus, kitą spaudą siūlomos sporto salės, saunos, masažo kabinetai, speciali literatūra, riebalus nusiurbiantys gydytojai… Visa tai kainuoja nemenkus pinigus, kuriuos kažkas apdairiai grūdasi į kišenes. Kai kuriais apskaičiavimais, ši industrija jau vertinama milijardais dolerių. Todėl neverta manyti, kad kažkam iš paskos sekiojame tik savo noru.
Ant kaulų vyrai nepuola
Pernelyg liesų moterų mada vyrauja ne visur. Pavyzdžiui, musulmoniškose šalyse ir šiais laikais labiau gerbiamos tik apkūnios moterys. Metamasi į kitą kraštutinumą: jaunos mergaitės, kaip tie kalakutai Lietuvos kaime, maitinamos per prievartą. Kad tik kuo labiau išsitemptų skrandis, kad vėliau būtų kuo apvalesnis kūnas, nes daugumai musulmonų, arabų nuo seno būtent tokios moterys labiausiai patinka. Taigi skirtingose planetos vietose vyrauja priešingi grožio idealai. Aptakesnių formų moterys vaizduojamos ir pasaulio dailėje. Tik prisiminkime Rubenso drobes.
Viešai nutylima, kad beveik visos moterų kančios, siekiant tobulumo ir grožio, skirtos patikti vyrams. Tačiau Vakarų pasaulyje skelbtos apklausos parodė, kad net 60 procentų vyrų palankesni apvalesnes formas turinčioms moterims, apie 20 procentų pasiryžę glėbyje palaikyti storules. Nesunku suskaičiuoti, kiek procentų belieka liesų manekenių gerbėjų.
Tokį „netikėtą” pasirinkimą psichologai aiškina instinktų poveikiu, nes vyrai nesąmoningai renkasi būsimų vaikų motiną. Senovėje žmonės gyveno pusbadžiu, gal net ties bado riba, todėl realiai išgyventi galėjo tik tas, kuris turėjo sukaupęs tam tikrą poodinių riebalų atsargą. Tik apkūni moteris galėjo išnešioti ir išmaitinti sveiką kūdikį. Tada nebuvo galvojama, kad liesa moteris – graži moteris. Greičiau – alkana ar ligota. Tokios, ko gero, net kūdikiui gyvybės negalėtų įžiebti.
Geraširdė storulė ar sudžiūvėlė žiežula?
Dėl apkūnumo mūsų krašte nuo seno vyrauja nuomonės, kurias atspindi tautos išmintis – patarlės ir priežodžiai. Pavyzdžiui, „Mylimo žmogaus turi būti daug”, „Kol riebus suliesės – liesas padvės” ir pan. Pilnesniųjų žmonių naudai galima panagrinėti dar vieną aspektą. Nesunku pastebėti, kad pilnesni žmonės dažniausiai būna linksmesni, o liesi – pikti. Kodėl taip būna? Psichologai aiškina labai paprastai, nes pirmieji sau daug ką leidžia, ką draudžia liesuoliai. Pavyzdžiui, šokoladą, kitus saldžius gaminius, nuo kurių pakyla tonusas. Gal kas ir netikės, bet tvirtinama, kad mūsų atšiauriomis gamtos sąlygomis poodiniai riebalai šildo žmogų sukurdami vidinį jaukumą. O liesi kur kas greičiau sušąla, jiems viduje pasidaro šalta, o veidą iškreipia pojūčių disharmonija. Kaip tokiu atveju būti geros nuotaikos? Nebent be saiko imtum vaidinti.
Tai nereiškia, kad imtum atsipalaiduoti ir siektum vis naujų svorio „aukštumų”. Gydytojai tvirtina ir taip: „Mažai kūno – geriau sveikatai”. Tačiau jau nusibodo žiūrėti žaidimą „į vienerius vartus”. Todėl, anot specialistų, prieš pradėdami radikalų kūno perversmą, racionaliai pasverkime: ar to tikrai trokšta mūsų artimieji, ar tai – tik įsikalbėta užgaida? Pavyzdžiui, plonėjimas tapo gyvenimo būdu. Grožis ir liesumas – toli gražu ne visada suderinami dalykai. Antsvorio buvimą (arba ne) tiksliausiai gali nustatyti tik gydytojas. Prieš imantis radikalių priemonių, ne pro šalį būtų sužinoti ir vyro (žmonos) nuomonę, ką šis labiau vertina: geraširdę storulę ar liekną žiežulą?