Šiuo metu sparčiai populiarėja kraujo plazmos naudojimas mėsos perdirbimo pramonėje – dalis mėsos pakeičiama kraujo plazma, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
„Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato vis daugiau atvejų, kai kraujo plazma naudojama ir aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai. Kraujo plazma mėsos gaminiuose keičia ne tik gaminių maistines, bet ir skonines savybes, dėl kurių pastaruoju metu gaunama vis daugiau vartotojų nusiskundimų. Vartotojai skundžiasi, kas suprastėjusios mėsos gaminių kokybė, jų skonis”, – tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Kazimieras Lukauskas
Pagal Lietuvos standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai” nuostatas aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje neleidžiama naudoti baltyminių mėsos pakaitalų, tame tarpe ir kraujo plazmos.
Pasak Kazimiero Lukausko, numatomas Lietuvos standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai” keitimas, kuris sudarytų galimybę kraujo plazmą neribotai naudoti aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai. Siekiama aukščiau minėto standarto keitinyje kraujo plazmą (kraujo baltymus) priskirti prie mėsos baltymų ir leisti juos neribotai naudoti mėsos gaminiuose. Šiuo pakeitimu suinteresuoti tiek mėsos produktų, tiek kraujo plazmos gamintojai.
Siekdama užtikrini mėsos gaminių kokybę, be apgaulės suteikti vartotojui galimybę pasirinkti kad ir brangesnius, bet kokybiškesnius mėsos gaminius, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba laikosi nuostatos, kad aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamyboje kraujo plazmos panaudojimas turi būti draudžiamas, o kitų rūšių mėsos gaminių ženklinime – įvardijamas nurodant kiekybinę išraišką.
Baltyminių mėsos pakaitalų platintojai siūlo gamybos įmonėms kraujo plazmą naudoti virtų dešrų, dešrelių, kumpelių, virtų rūkytų dešrų, riebalinės emulsijos, sūrymo gamyboje ir kitų produktų gamyboje, nes kraujo plazmos baltymai turi gamybai patrauklių savybių t.y. gerai tirpsta, optimaliai suriša vandenį ir sumažina jo netekimą kaitinant, turi geras emulgavimo savybes, kas pagerina mėsos gaminio konsistenciją.
Minėtos kraujo plazmos savybės sudaro galimybę dalį liesos mėsos, gaminant mėsos gaminius, pakeisti kraujo plazma. Platintojai vartojimo rekomendacijose nurodo, kad kraujo plazma gali pakeisti 20-30 procentų mėsos.
Kraujo plazma sudaryta iš 90 proc. vandens ir 10 proc. sausųjų medžiagų (baltymų, azotinių ir beazotinių medžiagų, lipidų, mineralinių medžiagų). Kraujo plazma, kaip ir kraujas, yra greitai gendanti žaliava. Jos mikrobiologinio gedimo procesą lėtina konservavimas. Dažniausiai rekomenduojama kraujo plazmą konservuoti šalčiu. 0- 2° C temperatūroje laikyti trumpą laiką (iki 4-5 parų), užšaldytą minus 10° C temperatūroje – iki 6 mėn.
Kraujas sudarytas iš ląstelių – forminių elementų ir tarpląstelinio skysčio – kraujo plazmos. Iš kraujo nusodinimo, centrifugavimo ar separavimo būdu atskyrus forminius elementus gaunama kraujo plazma. Kraujyje esantis hemoglobinas atskiriamas kartu su forminiais kraujo elementais, tačiau dalis jų gali ištirpti plazmoje, nudažydamas ją rausva spalva.
Skerdimo ir gyvūnų nukraujinimo metu iš skerdenų išteka 40-50 proc. kraujo, likusi kraujo dalis pasilieka audinių, organų ir odos kapiliaruose.