Brangios pigių vaistų paieškos

Pas mus vyksta nuožmi kova dėl kompensuojamųjų vaistų sąrašo, kuriame susikerta vaistų gamintojų, importuotojų, platintojų ir vartotojų interesai.

Kai ką iš garsiojo sąrašo išbraukė – kai ką įrašė. Atkakliai kovojama ir dėl kompensuojamųjų vaistų priemokų nustatymo.

Pažadai be ribų

Specialistai tvirtina, kad nuolaidos kompensuojamųjų vaistų priemokoms yra „Eurovaistinių” tinklo idėja, kurią gana greitai pasigriebė ir konkuruojantys kolegos. Iš šono žiūrint, sunku nuspėti, kada bus prieita nuolaidų riba. Vieni skelbiasi 10, kiti 15 procentų nuolaidas, pasitaiko piginančių net penktadaliu.

Jau įprasta, kad vaistinių tinklai beveik nekalba apie darbo kultūrą, vaistininkių mandagumą, norą padėti nelaimės ištiktam žmogui arba suteikti kitas papildomas paslaugas. Visas „parakas” iššaudomas kainų nuolaidoms, nes tik tokiu būdu stengiamasi prisivilioti kuo daugiau pirkėjų. Mažai kam rūpi, kad vaistai – ne pramoninės, statybų ar maisto prekės, kurių gali kiek nori įsigyti, kiek nori – namuose laikyti.

Praktika rodo, kad skelbiamos vaistų kainų nuolaidos būna didmenininko ar vaistų gamintojo susitarimo rezultatas. Tai įmanoma tik stambiems rinkos dalyviams. Savo pelno sąskaita vaistinės nuolaidų paprastai nedaro.

Kartais įspūdingi reklamos triukai apie didžiules nuolaidas iš tikro būna verti vos keleto centų. Tokia reklama patikėjęs pirkėjas beldžiasi iš vieno miesto galo į kitą, todėl kelionės būna kur kas brangesnės už vadinamąją nuolaidą.

Pigios vaistinės įvaizdis

Bene pagrindiniai vaistų pirkėjai – pensininkai, priversti kasdien centus skaičiuoti, iš reklamos bei iš likimo draugų bematant sužino, kur pigesnės kainos. Pasitaiko, kad kompensuojamųjų vaistų priemokos dengiamos ir iš pardavėjų pelno. Nors ir didėja prekių apyvarta, bet mažėja pelningumas, kuris neleidžia pritraukti tokiu atveju būtinų išorinių finansinių resursų. Pamažu tokios vaistinės įsiskolina prekių tiekėjams. O jeigu šalia įsikūrusi stambi įmonė, sužinojusi konkurento sunkumus, susitarusi su gamintojais, panaudos dempingą, tada neišlaikiusi konkurencijos vaistinė bus priverta kitiems apleisti kartais labai nepigiai nuomojamas patalpas.

Vaistų gamintojų asociacijos vadovų nuomone, dėl kainų lygio labiausiai turėtų derėtis valdininkai, nes tai yra valstybės prerogatyva, pagaliau vaistų kompensacijoms mokami mokesčių mokėtojų milijonai.

Kartais žmonės pajaučia gydytojų ir vaistininkų komercinį ryšį. Medikas ne tik kad pasiunčia pacientą būtent į tą, o ne kitą vaistinę, bet dar vaistus išrašo tarptautiniais pavadinimais. Tada jau vaistininkas padeda pasirinkti, nes panašios arba identiškos sudėties medikamentų yra nemažai.

Iškreipia rinką

Dauguma valstybių didesnę kompensuojamųjų vaistų dalį dengia iš biudžeto, kitą dalį – iš sveikatos draudimo lėšų. Specialistų nuomone, priemokų dengimas tik iškraipo vaistų rinką, net klaidina vartotoją, kuris verčiamas blaškytis tarp įvairiausias nuolaidas siūlančių prekiautojų. Vaistų gamintojų asociacijos atstovai taip pat pritartų nuomonei, kad konkuruoti būtų galima tik rinkodara ir kainodara, bet ne priemokų kompensavimo dydžiais.

Kiti tvirtina, kad ir tarp derybininkų pasitaiko nusikalstamo abejingumo. Ypač tada, kai gamintojams sudaro prielaidas į kompensuojamųjų sąrašą įtraukti vaistus brangesne kaina, kad po to jiems galėtų daryti pseudonuolaidas, kurios vėliau būna skirtos priemokoms dengti. Tokia praktika nenaudinga nei medicininiu, nei ekonominiu požiūriu.