Vienas rezultatyviausių Lietuvos čempionato rankininkų Aurelijus Sabonis iš Panevėžio „VikingMalt” komandos neišvengia garsaus krepšininko bendrapavardžio šešėlio, bet tai jam anaiptol netrukdo
Išmėginęs ne vieną sporto šaką Aurelijus Sabonis nuo septintos klasės pasirinko rankinį ir jį žaidžia jau pusę gyvenimo.
Traumos – kasdienybė
Sabonis mokėsi muzikos mokykloje, bandė žaisti futbolą, plaukti, ir vis dėlto alytiškio širdį pavergė rankinis. Dar vidurinėje mokykloje besimokydamas Alytaus komandoje pradėjęs žaisti Sabonis vėliau išvyko į Kauno „Granitą-Karį”. Ten rungtyniavo penkis sezonus, o šiemet žaidžia Panevėžyje.
„Kaune įgijau daug patirties, teko ir tarptautinėse varžybose pažaisti, tikrai man ten nebuvo blogai. Tačiau pernai keli mano draugai paliko komandą ir išvyko žaisti į užsienį, o Panevėžio klubas man pasiūlė geresnes sąlygas”, – sakė Sabonis. – Mano pasirinkimą lėmė ir tai, kad komandai vadovauja treneris Gintaras Savukynas”.
Kol kas panevėžiečiai rungtyniauja sėkmingai. Jie tapo reguliaraus sezono nugalėtojais ir šią savaitę žais Lietuvos rankinio vyrų čempionato finale. „Mūsų komanda šį sezoną tikrai gerai žaidė, ne be reikalo tapome sezono nugalėtojais. Iš pradžių buvo sunku, nes rankininkai susirinko iš Šiaulių, Kauno, Panevėžio. Tačiau trenerio dėka viskas pasitaisė. Finalo serijos rezultatų prognozuoti nelabai noriu, tačiau manau, kad laimėsime. Mes visada siekiame tik didžiausių tikslų”, – atviravo Sabonis.
Rankininkas sakė, kad Panevėžio komandoje jam buvo sudarytos geresnės sąlygos žaisti, daugiau laisvės davė treneris. „Todėl ir esu vienas rezultatyviausių čempionato rankininkų”, – džiaugėsi „VikingMalt” lyderis.
Vienintelis dalykas, kurio sportininkui nepavyksta išvengti, tai traumos. „Rankinis – kontaktinis žaidimas, gal net už futbolą šiurkštesnis. Rankininkas patiria traumų vos ne per kiekvienas rungtynes, – sakė Sabonis. – Man irgi taip daug kartų yra nutikę. Keletą kartų lūžo ranka ir riešas, o alkūnių ir riešų išnirimų net neskaičiuoju, tai jau kaip kasdienybė”.
Pavardė tik padeda
Sabonis Panevėžyje žaidžia tik pirmą sezoną, tačiau neslepia svajojantis išvykti į pajėgesnį užsienio klubą. „Kol kas nė vieno blogo žodžio apie klubą negaliu pasakyti. Finansinės sąlygos tikrai nėra prastos. Mes neuždirbame kaip krepšininkai, tačiau pragyventi galima. Ateityje rankinį norėčiau pažaisti ir užsienyje, jei tik kas kviestų. Po šio sezono žiūrėsiu, ką daryti, dar net nežinau, ar liksiu Panevėžyje, ar kitur kelsiuosi, – svarstė rankininkas. – Viskas priklausys nuo finansinių pasiūlymų”.
Geriausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio bendrapavardis netikėtose situacijose savo pavarde nemėgsta naudotis. „Dėl pavardės jokių nesusipratimų nepatiriu. Netgi atvirkščiai, dažnai pasitaiko, kad kokioje įstaigoje be eilės praleidžia ar nuolaidą padaro. Tačiau kai žmonės išgirsta mano pavardę, tai būtinai paklausia, ar nesu geriausio Lietuvos krepšininko Sabonio giminaitis, – šypsosi rankininkas. – Kol kas dar neatsibodo šie klausimai, stengiuosi ramiai atsakyti. Žmonės per daug neįkyri. Giminaitis tikrai nesu, gal koks labai tolimas”.