Kaune gyvenanti Afganistano pilietė Masiuda Aidari sako patekusi į sunkią situaciją. Tris vaikus turinti išlaikyti pabėgėlė mano netekusi Lietuvos paramos dėl to, kad nori išvykti pas vyrą į JAV. Tačiau moteris kol kas nežino, kada ji galės išvykti į Ameriką. Pabėgėliais besirūpinantys pareigūnai teigia, kad užsieniečiams negalima skirti begalinę paramą.
Tikėjosi, kad paramą pratęs
M.Aidari pasakojo į Lietuvą atvykusi 2002 metais. Iš pradžių, kaip ir kiti pabėgėliai, gyveno Pabradės užsieniečių registravimo centre ir Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Paskui moteris su trimis vaikais apsigyveno Kaune. Valstybė jai, kaip pažeidžiamos grupės atstovei, mokėjo už būsto nuomą, skyrė lėšų gyvenimui, tačiau dabar nepratęsė paramos.
„Sužinojau, kad mano vyras yra JAV. Noriu išvykti į Ameriką, tačiau nežinau, kada tai bus galima. Tai ne nuo manęs priklauso. Procesas gali užtrukti ir metus, o ką man per tą laiką daryti? Kaip turiu gyventi su trimis vaikais?” – klausė afganistanietė.
Ji teigė aktyviai dalyvavusi integracijos programoje. Moteris sakė lankiusi kirpėjų kursus, moka šį amatą, tačiau nedirba. „Reikia mokėti už darbo vietos nuomą, mokesčius, gautų pinigų neužtektų išlaikyti 15, 10 ir 8 metų vaikus, mokėti už butą. Be to, kaip galiu dirbti, kai turiu prižiūrėti tris vaikus? Sūnus ir dukra serga, jiems reikia priežiūros”, – graudindamasi pasakojo moteris. Ji pažymėjo, kad dabar jai padeda Raudonasis Kryžius, Jungtinės Tautos.
Ji taip pat parodė buvusios ministrės Vilijos Blinkevičiūtės įsakymą, kuriame nurodoma, kad integracijos laikotarpis Savivaldybėje gali būti pratęsiamas iki 60 mėnesių.
„Į Afganistaną mes negalima grįžti, kaip kai kurie mums čia siūlo. Ten nėra normalaus gyvenimo, nėra mokyklų, pavojinga. Be to, pagyvenusieji Vakaruose, sugrįžę į Afganistaną yra nuodėmingi, jie ten nekenčiami, užpuldinėjami ir net užmušami”, – pasakojo moteris. Ji sakė esanti dėkinga buto šeimininkei, kad jos neišvaro.
JT atstovas prašys padėti
Jungtinių Tautų Vyriausiojo Pabėgėlių Komisaro koordinatorius Lietuvoje Vladimiras Siniovas sakė, kad Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos reikalų komisijai užkliuvo faktas, kad M.Aidari nori išvykti pas vyrą į JAV.
„Ji ir pati žino, kas nepatiko komisijai. Tai, kad ji tvarkosi dokumentus dėl galimo išvykimo pas vyrą į Ameriką. Tai yra ginčas tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pabėgėlio, kuris mano, kad neteisingai su juo pasielgta”, – sakė V.Siniovas.
Anot jo, vieniša moteris, kuriai taikyta papildoma apsauga, tikėjosi, kad integracijos programa bus pratęsta. „Čia yra teisės taikymo klausimas. Komisija nutarė, kad M.Aidari nėra tikslinga skirti Lietuvos paramą. Tačiau nėra jokių garantijų, kad žmogus išvyks į Ameriką. Viskas priklauso nuo JAV ambasados Varšuvoje”, – sakė V.Siniovas.
Jis pažymėjo, kad kalbama ne apie migrantus ar nelegalus, bet pabėgėlius. „Kalbame apie vienišą moterį su trimis vaikais. Jeigu ji būtų Lietuvos pilietė, gautų socialinę paramą iš Savivaldybės. Ji turi papildomą apsaugą Lietuvoje, ji ir jos vaikai turi leidimą laikinai gyventi. Tačiau tokio statuso socialiniai įstatymai nepripažįsta, nes piniginė parama skiriama tik piliečiams ar nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams, turintiems tokį leidimą”, – aiškino JT atstovas.
Jis žadėjo kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad M.Aidari prašymas būtų dar kartą svarstomas. „Bet mano raštas yra tik rekomendacinis. Moteris turi teisę kreiptis į teismą, bet tokios praktikos Lietuvoje nėra”, – sakė jis.
Neišmoko lietuvių kalbos
Socialinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Aivydas Keršulis, kuris yra minėtos komisijos narys, teigė, kad parama M.Aidari nepratęsta dėl pagrįstų priežasčių.
„Vienas pagrindinių dalykų, kuriuos vertiname, ar pabėgėlis mokosi lietuvių kalbos. Valstybė moka už kursus. M.Aidari lankė kursus, tačiau kalbos egzamino neišlaikė. Jai skirta papildomos 95 val. kursų. Ji baigė plataus profilio kirpėjų kursus, tačiau nedirba. M.Aidari vyras gyvena JAV. Vadinasi, ji nėra vieniša, turi vyrą. Manau, kad jis turi padėti išlaikyti šeimą. Be to, moteris rengiasi išvykti iš Lietuvos”, – dėstė A.Keršulis.
Jis pažymėjo, kad valstybė paramą skyrė 30 mėnesių. „Tai yra 6 mėnesiais daugiau, nei priklauso. Komisija mano, kad 30 mėnesių – pakankama parama”, – teigė A.Keršulis.
M.Aidari turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki liepos 29 dienos. „Pabėgėlis, pragyvenęs 4 metus Lietuvoje ir išlaikęs lietuvių kalbos egzaminą, gali gauti leidimą nuolat gyventi. Pragyvenus 5 metus nebereikia lietuvių kalbos patikrinimo. Jei ji turėtų teisę nuolat gyventi, galėtų pretenduoti į socialines pašalpas, kaip ir Lietuvos piliečiai”, – sakė A.Keršulis.
Nesistengia rasti darbą
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktorius Algimantas Dieninis sakė, kad valstybė jau pakankamai padėjo M.Aidari šeimai.
„Jos problema, kad nerodo iniciatyvos dirbti, nors baigė kursus. M.Aidari žinojo, kad valstybės parama vieną dieną baigsis, ir po 30 mėnesių ji baigėsi. Išimties tvarka parama gali būti pratęsiama iki 60 mėnesių tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, pensininkui, kuris tikrai negaus darbo”, – sakė jis.
A.Dieninis taip pat siūlė rašyti prašymą komisijai. Tačiau ji skirs paramą dar 3 mėnesiams, kas bus po to? Vėl ta pati situacija. Kiek turėtume padėti pabėgėliams – 5, 10 metų, o gal iki pensijos?” – ironizavo A.Dieninis.
„Aš A.Dieninio klausiau, kodėl nesiūlė pratęsti man paramą? Sako, kad kiti yra sunkesnėje situacijoje. Tada prašau, kad leistų pagyventi Rukloje, kur yra daug tuščių kambarių, bet neleidžia. Sakau, kad ten galėčiau dirbti, bet darbo neduoda”, – teigė M.Aidari.
A.Dieninis sakė neturįs teisės priimti atgal į centrą čia jau gyvenusius asmenis. „Jei taip darytume, greitai čia neliktų laisvų vietų”, – sakė jis.
Dauguma pabėgėlių – čečėnai
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 400 žmonių, kurie buvo priversti palikti savo kilmės šalis dėl ginkluotų konfliktų ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų.
Pernai valstybės parama pabėgėlių socialinei integracijai savivaldybėse skirta 275 asmenims. Daugiausia tarp jų buvo Rusijos piliečių (dauguma čečėnai). Paramą gavo 17 Afganistano, 4 Azerbaidžano, 2 Nigerijos ir 1 Irako pilietis.
„Vieno pabėgėlio integracija (būstas, mokymai, pašalpos) kainuoja apie 800 litų per mėnesį. Per metus pabėgėlių integracijai Lietuva išleidžia apie 1,5 mln. litų”, – sakė A.Keršulis.