Lietuvos bankas dar kartą įspėjo komercinius bankus, kad šie atsargiau teiktų paskolas, susirūpinimą dėl kreditų bumo išreiškė ir Tarptautinis valiutos fondas. Tačiau bankų atstovai tikina, kad skolinimosi galimybės dar nėra išnaudotos.
Centrinis bankas prieš kelias dienas pateikė pirmą kartą atliktos šalyje veikiančių komercinių bankų apklausos dėl skolinimosi sąlygų išvadas. Paaiškėjo, jog daugelis jų, užuot įsiklausę į rinkos prievaizdo pastabas, kreditavimo sąlygas švelnina. Priežastys – konkurencija bei lūkesčiai, susiję su bendra šalies ekonomine padėtimi.
„Mūsų bankai pernelyg optimistiškai nusiteikę šalies ekonomikos plėtros patvarumo atžvilgiu”, – LŽ sakė Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.
Susirūpinimą sparčiai didėjančiais bankų paskolų portfeliais išreiškė ir Tarptautinis valiutos fondas. Šios įtakingos organizacijos pranešime ypač baiminamasi būsto paskolų bumo, kuris rizikingai kaitina šalies nekilnojamojo turto rinką.
Ne pirmas signalas
Nerimą dėl pernelyg daug išduodamų paskolų praėjusią savaitę Seime išreiškė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. Jis įspėjo komercinius bankus, kad šie apdairiau dalytų paskolas, ypač būsto.
„Nekilnojamojo turto rinkai ypač būdingas cikliškumas, todėl nepagrįsta bankų ekspansija teikiant paskolas būstui įsigyti ateityje galėtų lemti didesnę kredito riziką bankuose”, – pristatydamas Lietuvos banko ataskaitą parlamentarams pabrėžė Šarkinas.
Praėjusiais metais Lietuvos bankai klientams suteikė pusantro karto daugiau paskolų nei užpernai, o bendras paskolų portfelis pernai padidėjo iki 25,9 mlrd. litų. Ypač smarkiai pernai bankams įsiskolino gyventojai. Per metus bankų suteiktos būsto paskolos jiems padidėjo 86,5 proc., o kitos paskirties – 2,1 karto.
„Bankų vertinimu, pastarąjį pusmetį labiausiai padidėjo paskolų smulkiajam ir vidutiniam verslui paklausa, o pagal trukmę – ilgalaikių paskolų paklausa. Būsto paskolų atveju bankai ir toliau buvo linkę mažinti vidutinę paskolos maržą, didinti paskolos ir užstato santykį”, – sakoma praėjusią savaitę paskelbtos apklausos išvadose.
Kilimas nėra amžinas
Lietuvos banko specialistai aiškina, esą visų paskolų plėtrą lemia tai, jog bankai itin palankiai vertina šiandieninę Lietuvos ekonomiką. Tačiau jos plėtra neišvengiamai sulėtės ir dalis klientų gali susidurti su sunkumais.
„Kai kurios jau dabar išlindo – „Ekranas”, „Vilniaus Vingis”, tekstilės ar mėsos perdirbimo įmonės”, – vardijo Leika.
Pasak centrinio banko atstovų, yra tikimybė, jog pablogėjus ekonominei padėčiai šalyje, padidėjus palūkanų normoms, sumažėjus nekilnojamojo turto kainoms šios rinkos tendencijos gali iš esmės keistis.
Leika pabrėžia, jog apklausa pradėta spalio mėnesį – iki aktyvaus Lietuvos banko raginimo slopinti kreditavimo bumą.
„Tačiau patys bankai minėjo, jog žada didinti maržas, o apklausoje nurodė kitokį savo požiūrį. Mes esame susirūpinę, kad daliai klientų taikomos per mažos palūkanų normos. Maržos neadekvačios rizikai. Situaciją aktyviai stebime, o centrinio banko valdyboje apklausos rezultatai dar bus svarstomi”, – Lietuvos banko poziciją išsakė Leika.
Problemų nemato
O štai Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Rimantas Busila teigė, jog bankų sektoriuje nebuvo priimta bendrų sprendimų švelninti ar griežtinti paskolų išdavimo sąlygas. „Kiekvienas bankas nusistatęs savo sąlygas, ir jos labai aiškiai susijusios su galimomis rizikomis ir klientų vertinimu. Bankai vykdo rizikos normatyvus ir jiems nenusižengdami dar galėtų prisiimti rizikos už 8 mlrd. litų”, – skaičiavo Busila.
Asociacijos prezidento teigimu, bankai įvertino juos prižiūrinčio Lietuvos banko pastabas, į jas atsižvelgė ir kiekvienas veikia nustatytuose rizikos normatyvų rėmuose.
Centrinis bankas pripažįsta, jog su sparčiu kreditų didėjimu susijęs jo nenoras mažinti privalomąsias bankų atsargas nuo 6 iki 2 proc., kaip pageidauja komerciniai bakai. „Tai būtų ženklas, kad mes nematome grėsmės dėl sparčios kreditų plėtros”, – teigė Finansinio stabilumo skyriaus viršininkas.