Šeštadienį po gaisro jauno Biržų rajono ūkininko fermoje atsivėrė toks šiurpus vaizdas, kokio kaimo žmonės nebepamirš jau niekad.
Iš visos fermos likusi tik degėsių krūva, o jos viduje – vien kritę galvijai, apanglėję veršeliai.
Visas Šukionių kaimas neabejoja – tą padarė beširdžio piktadario ranka.
Padegė antrą kartą
28 metų Arūnas Simonaitis, ūkininkaujantis su tėvais, gaisro siaubą patyrė jau antrą kartą. Prieš pusmetį ugnis prarijo pusę jo galvijų bandos, o dabar liepsnose žuvo beveik visa banda.
Iš 43 laikytų galvijų teliko šešios karvės ir vienas veršelis, tačiau abejojama, ar ir šie gyvuliai išgyvens. Be galvijų, sudegė ir gyvuliams auginti naudojama įranga.
Nuostolis siekia daugiau nei 60 tūkstančių litų.
Pastaruoju metu ūkininką persekiojo keista nesėkmių virtinė. Po pirmojo gaisro iš fermos kelis kartus buvo pavogti aliumininiai indai, melžimo aparatai. Tiek praėjusį kartą, tiek šį gaisras kilo šeštadienio naktį.
Dėl padegimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Sieną vertė traktoriumi
Praėjusio šeštadienio naktį, 20 minučių po vidurnakčio, gaisrą pastebėjo vienas Šukionių kaimo gyventojas. Jis iškvietė ugniagesius ir pranešė ūkininko šeimai.
Į nelaimės vietą sulėkę kaimo gyventojai tegalėjo bejėgiškai stebėti, kaip liepsnos ryja iš molio drėbto pastato stogą, siautėja po vidų.
Per pirmąjį gaisrą šukioniečiai dar galėjo šiek tiek pagelbėti ugnyje besiblaškantiems galvijams – dalį bandos, patys rizikuodami gyvybe, sugebėjo išvesti, o šį kartą jie turėjo nuleisti rankas.
Degančio stogo ir jo perdangos likučiai krito į vidų, todėl niekas nebegalėjo įeiti į pastatą.
Vienas šukionietis, į gaisravietę atlėkęs lengvuoju automobiliu, greitai grįžo į namus ir, atvažiavęs su traktoriumi, išgriovė vieną sieną. Taip kelios prie sienos susispietusios karvės galėjo išbėgti į lauką.
Rado užremtas duris
Tačiau keisčiausia tai, kad atvažiavę į gaisravietę žmonės rado lauko duris užremtas. Paprastai A.Simonaitis, išvažiuodamas į namus, jas palikdavo šiek tiek praviras, kad į vidų įeitų gryno oro.
Ugniagesiai gaisrą gesino daugiau nei 5 valandas. Darbavosi net keturi ekipažai – Biržų, Kratiškių, Vabalninko bei kaimyninio Pasvalio rajono Krinčino miestelio ugniagesiai.
Užgesinus gaisrą prieš akis atsivėrė klaikus vaizdas – pastato viduje žemė buvo nuklota sudegusiomis karvėmis. Iš mažų veršelių buvo likę tik pelenai.
Jau po gaisro kaimiečiai prisiminė, kad tą vakarą per kaimą važiavo nematytas BMW automobilis. Jame sėdinti jaunuolių kompanija prie Simonaičių namo kažkodėl pyptelėjo ir nurūko toliau.
Kaimas nepaliko bėdoje
„Panevėžio rytas” jau rašė, kaip paskutinę 2005 metų dieną gaisras sunaikino didžiąją dalį Šukionių kaime gyvenančio A.Simonaičio galvijų bandos.
Jaunas ūkininkas karves laikė Berčiūnėlių kaime, Jonui Taučkėlai priklausančioje senoje iš molio drėbtoje fermoje. Per pirmąjį gaisrą žuvo 34 karvės iš 52 laikytų galvijų bandos. Ūkininkas patyrė 50 tūkstančių litų nuostolį.
Šukionių kaimo bendruomenė nelaimę patyrusiam ūkininkui padėjo kuo galėjo. Gyventojai ne tik rūpinosi šienu likusioms karvėms, bet ir padėjo jas melžti. Taip pat šukioniečiai ieškojo firmų, kurios supirktų smarkiai dūmais apsinuodijusias likusias gyvas karves.
Tą kartą gaisras sunaikino ne tik dalį bandos, bet ir dalį fermos. Kita pastato dalis, stovinti greta sudegusios, apdegė nesmarkiai. Joje šukionietis ir laikė likusią bandą.
Gaisras, kaip manoma, kilo dėl neatsargiai numestos vagių nuorūkos ar degtuko, nes tuoj po gaisro A.Simonaitis fermoje pasigedo kai kurių daiktų. Tačiau vagys nebuvo atrasti.
Nežino, kaip gyvens toliau
„Tik nesveikas žmogus galėjo taip pasielgti. Užremtos ir net užkaltos durys buvo specialiai, kad kilus gaisrui karvės negalėtų išbėgti į lauką”, – „Panevėžio rytui” sakė nelaimės prislėgtas A.Simonaitis.
Kartu su dar energingais tėvais – 53 metų motina Ada bei metais už ją vyresniu tėvu Povilu Simonaičiais ūkininkaujantis jaunas vyras prisipažino nebežinantis, kaip reikės gyventi toliau.
Jau pirmasis gaisras buvo taip paveikęs motinos sveikatą, kad ji antrą kartą net nebepajėgė ryžtis vykti į gaisravietę. Greitąją pagalbą teko kviesti ne kartą.
A.Simonaitis jau planavo pradėti naujų pastatų statybą, keliasdešimt hektarų užsėti nauja pieva, kad būtų ganyklų galvijams.
Jaunas vyras yra įsitikinęs, jog gaisras sukeltas piktybiškai, norint specialiai pakenkti.
Gaisro židinys, jo manymu, yra ant stogo. Be to, buvo padegtas šalia fermos esantis vandens hidrantas.
Apsėdo baisios nelaimės
Su tėvais ūkininkaujantis daugiau nei dešimt metų šukionietis sakė, jog iki praėjusių metų pirmojo gaisro nieko nenutikdavo. Netgi iš fermos, stovinčios atokioje vietoje, niekas nedingdavo.
Tačiau po pirmojo gaisro jo ūkį tarsi apsėdo nelaimės. Kelis kartus buvo išplėšta ferma – dingo melžimo aparatai, aliumininiai indai.
Vyriškis užsiminė, jog yra sulaukęs grasinimų iš vieno giminaičio. Pastarasis jo namiškiams sakęs: „Negalvokit, kad taip gerai visą laiką gyvensit”.
Bijo tolesnio keršto
Redakcijos žiniomis, prieš dešimtmetį giminės atsisakė į savo dalį žemės A.Simonaičio naudai. Tačiau pakilus žemės kainai, kažkuris iš giminių pradėjęs reikalauti savo dalies.
A.Simonaitis sakė labiausiai dabar bijantis, kad nebandytų kas nors padegti ir jų gyvenamojo namo bei prie namų esančio tvarto, kuriame dar laikoma dešimt galvijų.
Kalbinami Šukionių žmonės apgailestavo, kad tokios klaikios nelaimės persekioja vieną iš labiausiai gerbiamų šeimų kaime.
A.Simonaitis yra vienas jauniausių ūkininkų šiame rajone. Šukioniečiai savo šeimos dar nesukūrusį kaimyną apibūdino kaip sąžiningą ir nepaprastai darbštų žmogų.