Prieš bendrus liudijusiam ir netikėtai dingusiam Kauno mafijos veteranui pranašaujamas toks pats likimas kaip ir kitiems panašių „siurprizų” autoriams
Informacija apie tai, kad pabėgo nuo pernykščio rugsėjo namų arešte buvęs Lietuvos policijos liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugos tarnybos saugotas Kauno nusikalstamo pasaulio veteranas Jonas Bielskis, pravarde Senelis, vienoje iš interneto svetainių pasirodė baigiantis praėjusiai savaitei.
Manoma, kad ji buvo specialiai pakišta suinteresuotų asmenų. Galimai iš aplinkos tų, prieš kuriuos ši 57-erių metų prieštaringa asmenybė, sutikusi bendradarbiauti su teisėsaugininkais, praėjusią vasarą pradėjo duoti parodymus. Tikėtina, kad priverstų šiais parodymais suabejoti.
Kaune bėglio neieškoma
Kaip vakar dienraščiui teigė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, tyrusio ir tebetiriančio minėtas Kauno organizuoto nusikalstamumo pasaulio atstovams iškeltas bylas, vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka, šią informaciją užfiksavo ir jie. Netrukus prasidėjo ir žiniasklaidos, šioje situacijoje ėmusios atstovauti prokurorų oponentams, sujudimas.
A.Kliunka patvirtino, kad J.Bielskis, kurio namų areštą kontroliavo, o kartu jį saugojo minėtas specializuotas Policijos departamento padalinys, dingo balandžio 19-ąją. „Tiesiog pasišalino iš namų arešto vykdymo vietos”, – teigė pašnekovas, atsisakęs sukonkretinti, kur J.Bielskis, pagal namų arešto sąlygas privalėjęs 24 valandas būti namuose, buvo saugomas.
Redakcijos prielaidomis, tai įvyko ne Kaune. A.Kliunka prasitarė tik tiek, kad ieškant dingusiojo Kauno policijos pagalbos jiems nereikia: „Mūsų operatyviniais duomenimis, iš Kauno jis pasišalinęs”. Ir čia pat pasitaisė: „Nebent sugrįžo pastaruoju metu”.
Dingusių asmenų ieškantys Kauno policijos operatyvininkai taip pat dienraštį tikino, kad jokio oficialaus pranešimo apie J.Bielskio dingimą jie negavę ir bėglio neieškantys.
Dar viena intrigų meistro intriga?
A.Kliunka linkęs neigti ir tai, kad informacija apie šio svarbaus liudytojo dingimą slėpta nuo visuomenės sąmoningai. Prokuroro patikinimu, tai daryta taktikos sumetimais, o kad ji pasitvirtino, įrodo ir šis žiniasklaidos įjungimas į žvalgybą per jau minėtą interneto svetainę.
Pasak A.Kliunkos, J.Bielskis ieškomas operatyviniais kanalais (net nenorėta sukonkretinti, kokia – respublikinė ar tarptautinė – paskelbta jo paieška: kad nenutekėtų informacija, kas pareigūnams žinoma). „Prieš kurį laiką jis dar tikrai buvo gyvas”, – teigė pašnekovas, neslėpdamas, kad tam tikrų žinių jau yra, ir beveik atmesdamas, kad situacija gali keistis.
Anonimais panorę likti Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnai taip pat tikino, kad šis „sukčius ir azartinius žaidimus mėgstantis žmogus” (taip apibūdintas J.Bielskis) galėjo patekti į buvusių bendrų paspęstus spąstus. Šis anot, operatyvininkų, gana taikliomis ateities prognozėmis pasižymėjęs žmogus sugebėjo prisiplakti ir prie įvairiausių grupuočių, ir regzti jų viduje meistriškas intrigas, jeigu tik „užuosdavo” pinigus.
Tačiau pašnekovai leido suprasti, kad kai kurios pastarųjų dienų publikacijos apie „Kauno mafijos vadeivą J.Bielskį” jiems primena skaitytų romanų perpasakojimą. Pašnekovų patikinimu, kažin ar šiandieniniams rimtesniems Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovams ką nors sako J.Bielskio pavardė. Beje, kaip ir „savo kaime” kriminaline legenda tapusio Henriko Daktaro.
Apsaugininkai – po didinamuoju stiklu
A.Kliunka linkęs atmesti ir prielaidas, kad, dingus J.Bielskiui, įstrigs šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos, kuriose jis davė parodymus prieš kai kuriuos Kauno nusikalstamo pasaulio atstovus. Kai kuriose šių bylų – jis pats įtariamasis.
Tarp minėtų bylų – ir šiam teismui perduota H.Daktaro byla, kurios viename epizodų J.Bielskis taip pat turi liudytojo statusą.
Prokuroro įsitikinimu, šio liudytojo dingimas jokios įtakos neturės: teismas niekada nesiremia vieno liudytojo parodymais, jeigu jie nepatvirtinti kitais.
Kai kurios bylos, kuriose J.Bielskis – ir liudytojas, ir įtariamasis, tebetiriamos.
Pasak A.Kliunkos, Generalinė prokuratūra išsireikalavo iš Policijos departamento ir jo pradėto tarnybinio patikrinimo dėl J.Bielskio dingimo medžiagą. „Žiūrėsime, ar šį asmenį saugojusių pareigūnų veiksmuose nėra tarnybinių pareigų neatlikimo ar piktnaudžiavimo tarnyba požymių. Kol kas jokios tyčios neįžvelgiame”.
Ne pirmas kartas
Kalbėdamas apie žiniasklaidos sukeltą skandalą, A.Kliunka buvo linkęs J.Bielskio pabėgimą lyginti ir su mįslingu Gintaro Petriko, taip pat buvusio namų arešto sąlygomis, pabėgimu iš Lietuvos, ir su kito Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – Semiono Bulatovo afera, kai padedamas žmonių iš savo artimųjų aplinkos, jis sugebėjo pergudrauti psichiatrijos ligoninės apsaugą, ir ištrūkusiųjų iš pačių išprovokuoto „Svainijos” pragaro bandymą pasislėpti įvairiose Europos valstybėse.
Prisiminęs minėtus atvejus, prokuroras akcentavo ir jų baigtį, pabrėždamas, kad bėgliai buvo surasti ir, beje, operatyviniais ne kitų valstybių, o pačios Lietuvos policijos metodais bei ilgamečiu įdirbiu.
„Tik kai J.Bielskis bus surastas, tada ir sužinosime, kodėl jis taip pasielgė”, – tikino A.Kliunka, pripažindamas, kad policijos apsauga dažnai skiriama gana komplikuotoms asmenybėms.