Trakų istorijos muziejus atidarė naują nuolatinę ekspoziciją, apimančią Lietuvos totorių istoriją nuo XIV a. iki šių dienų. Kol kas tai vienintelė Lietuvoje muziejinė ekspozicija, atspindinti šios nacionalinės mažumos kultūrą ir tradicijas.
„Lietuvos totorių istorija glaudžiai susijusi su Trakais”, – sako Alvyra Zagreckaitė, Trakų istorijos muziejaus karaimikos skyriaus vedėja.
Nors pavieniai totoriai atvyko į Lietuvą dar valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, didžioji totorių dalis šalyje apsigyveno XIV a. pab. – XV a. pr. – po Vytauto Didžiojo žygių į Krymą. Kilmingiems totoriams Vytautas dovanojo žemių, suteikė privilegijų, jie tarnavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kariuomenėje. Nekilmingi totoriai tiek kaimuose, tiek miestuose gyveno vadinamuose „totorių užkampiuose” ir dažniausiai vertėsi daržininkyste, arklininkyste bei odos apdirbimu. Istoriniai šaltiniai liudija, kad jau XIV a. pab. Trakuose veikė mečetė.
Anot A. Zagreckaitės, ekspozicijos tikslas – pateikti lankytojui vertingiausius ir geriausiai Lietuvos totorių buitį, tradicijas, religiją bei karybą iliustruojančius eksponatus. Tarp vertingiausių muziejaus eksponatų – du XVIII a. muhyrai – įrėminti pranašo Mahometo pamokymai, XIX a. pab. Raižių (Alytaus raj.) mečetės žvakidė, lenkų dailininko J. Ozięblowskio 1841 m. daryta litografija „Lukiškių mečetė”, maždaug šimtmečio senumo Koranas, XVIII a. pab. – XIX a. pr. lenktas kardas kauline rankena – jataganas.
Rengiamą ekspoziciją parėmė Lietuvos totorių bendruomenė ir Turkijos ambasada, perdavusi muziejui 50 Ankaros Krymo totorių švietimo, kultūros ir bendradarbiavimo draugijos surinktų eksponatų. Dalis jų – totorių nacionaliniai indai bei kostiumai – papuošė ekspoziciją.
„Šios ekspozicijos atidarymas – išskirtinės svarbos įvykis mūsų bendruomenei, – sako Adas Jakubauskas, Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas. – Nors šiuo metu Trakuose totorių liko nedaug, čia glūdi ne vieno mūsų tautiečio šaknys”.
Iš šiuo metu šalyje gyvenančių maždaug 5 tūkst. totorių apie 2 tūkst. kildina save iš Vytauto Didžiojo laikais Lietuvoje apsigyvenusių protėvių. Ne vieną totorių koloniją Vytautas įsteigė Trakuose ir jų apylinkėse. Antai žinoma, kad chanas Tochtamyšas ir jo giminė buvo įkurdinti tarp Vievio ir Trakų apie 1396 m. Didelių totorių kolonijų būta Užutrakyje ir Trakų Vokėje.
Anot A. Jakubausko, baigiantis antrajam pasauliniam karui ir sovietinei kariuomenei okupavus Lietuvą, buvo uždarytas 1926 – 1944 m. Vilniaus Aušros Vartų gatvėje veikęs totorių muziejus ir archyvas. Dalis ten saugotų dokumentų ir daiktų buvo sunaikinta, dalis – išgrobstyta.
Stalino represijų įbauginti ir išblaškyti totoriai ilgą laiką nevystė aktyvesnės tautinės-kultūrinės veiklos. Sovietiniu laikotarpiu muziejuose tebuvo įruošta vos viena kita laikina ekspozicija, skirta Lietuvos totorių istorijai. Iš 40 LDK laikais Lietuvoje veikusių mečečių iki šių dienų tėra išlikę vos keturios: Raižių (Alytaus r.), Kauno, Nemėžio ir Keturiasdešimties totorių kaime.