Premjeras Algirdas Brazauskas neatsispiria 50 metų jį valdančiai aistrai – privilegijoms. Įžūliai taškydamas mokesčių mokėtojų pinigus, A. Brazauskas kone kiekvieną savaitę nemokamai pliuškenasi Elektrėnų elektrinės baseine. Ir taip tęsiasi jau dvi dešimtis metų, rašo dienraštis L.T.
Plaukioti, masažuotis ir kaitintis pirtyje premjerui yra vienas smagumas, mat kompaniją jam palaiko visas būrys asmenų. Tarp jų yra visoje šalyje žinomų ponų ir ponių.
L.T žurnalistai kelis mėnesius stebėjo premjero ir besikeitusių kompanijų savaitgalio pasilinksminimus.
Kartą vienoje televizijos laidoje Kristina Brazauskienė yra užsiminusi, kad kas sekmadienį važinėti į pirtį – šventa šeimos tradicija. L.T. nutarė pasidomėti, kur veda šios šeimos keliai.
Pasirodė, kad Elektrėnų gyventojams buvusios nomenklatūros pomėgiai jau seniai yra vieša paslaptis. Tačiau specialiai Lietuvos elektrinei aptarnauti statyto miestelio žmonės vengia apie tai kalbėti garsiai – daugelis jų vienaip ar kitaip susiję su jėgaine. Todėl laikraščio pašnekovai prašė neskelbti jų pavardžių.
„Mums pakenks tai, ką papasakosime. Bet prisižiūrėjome tiek neteisybės, kad tylėti nebegalime”, – L.T. sakė žmonės, tapę dienraščio žinių šaltiniais anapus Lietuvos elektrinės tvoros.
Paaiškėjo, kad įspūdingos kompanijos į pirtį važiuoja kiekvieną dieną – nuo pirmadienio iki sekmadienio. Kuo arčiau savaitgalis – tuo didesni ponai.
„Ir Brazauskai, ir kiti turi nustatytą laiką. Tam tikra valanda yra „mirtinai” skirta premjerui ir nesikeičia jau 20 metų. Ponai praleidžia progas atvažiuoti į elektrinę tik per valstybines ir didžiąsias metų šventes. Ir visi tie malonumai – nemokamai! Per daugelį metų iššvaistyti milijonai!” – jaudindamasis pasakojo vienas jų.
Valstybės kontrolė Elektrėnų pirtyje pastarąjį kartą lankėsi prieš keliolika metų. Nė kvapo ten nėra likę ir mokesčių inspektorių. Pastarieji jei ir tikrino objektą, tai tik dėl akių.
„O dovanos galingos į Vilnių iš Elektrinės plaukia! Kas tik pakliūna į valdžią, tas jas ir gauna. Taip energetikai nori įsiteikti. Po 60–70 rožių per gimtadienius siunčia, ir ne tik vadams, bet ir jų žmonoms, vaikams. Visos išlaidos – iš tarifo, kuriuo visi mes mokame už elektrą”, – kalbėjo žinantieji. Vienas pridūrė: „O Pranas Noreika tikrai sėdės elektrinės direktoriaus poste, kol A.Brazauskas bus valdžioje”.
Jie pasakojo, kad nuskriaustas yra ir pirtį prižiūrintis personalas. Darbuotojams ištisus vakarus tenka suktis kaip voverėms, kad atvykstant naujiems ponams viskas kaskart blizgėtų. Po balių tenka tvarkytis iki išnaktų. Tvarka čia turi būti nuo ankstaus ryto – būna, kad kai kurie klientai ateina dar neprašvitus.
Koks tikslas premjerui kaskart trenktis apie 60 kilometrų iš Turniškių į Elektrėnus? Matyt, A.Brazauskas vertina Lietuvos elektrinėje jam sudaromas sąlygas, svetingumą. Tai ganėtinai didelis baseinas su kaskadomis ir povandeninėmis masažo srovėmis, puikios dvi pirtys – rusiška ir suomiška. Viskas jauku, švaru ir gražu, patalpas puošia gyvos palmės. Galima atsipūsti pokylių salytėje arba pro panoraminius langus grožėtis aplinka. Jei dar lieka jėgų – galima žaisti kėgliais.
Už kassekmadieninį išsipėrimą Elektrėnų elektrinės pirtelėje ir pasipliuškenimą baseine premjeras tikino už visus mokantis iš savo kišenės. Bet elektrinės vyriausiajam ekonomistui tai – naujiena.
Premjere, kiek jūs mokate už pirtį Elektrėnų elektrinėje? – L.T. tiesiai šviesiai paklausė A.Brazauską.
– Kiek?
– Taip.
– Na, apie 80 litų.
– Čia už save ar už visą kompaniją?
– Už kompaniją. Žmonių vieną kartą daugiau būna, kitą kartą – mažiau. Nežinau, ar tai simbolinė kaina. Ar jums čia labai svarbu?
– Pirtis skirta darbuotojų poilsiui, jų reabilitacijai po darbų. Kuo čia dėtas jūs ir jūsų kompanija?
– Na, mes važiuojame sekmadienį, kai ten laisva, kai nėra darbuotojų, kai niekam netrukdome. Mes šiokią dieną nevažiuojame, kai važiuoja Elektrėnų darbuotojai. Kai nėra laisva – nevažiuojame. Pasitiksliname, kada tuščia, tai ir važiuojame.
– Premjere, Lietuvos žmonės ką tik nemaloniai išgyveno keletą privilegijų skandalų.
– Aš sumoku už šitą privilegiją!
– Kiti gal irgi sumokėtų, bet jie ten neįleidžiami.
– O jūs paklauskite direktoriaus.
– Paprasti mirtingieji neįleidžiami. Oficialiai nevykdoma jokia komercija. Teigiama, kad pirtis yra darbuotojų poreikiams.
– Tai ką jūs norite man tuo pasakyti?
– Kad ir jums nederėtų naudotis tokiomis privilegijomis.
– Tai ne jūsų reikalas! Jaunuoli! (Piktai, garsiai ir išraiškingai ištaręs paskutinius du žodžius, premjeras atsuko nugarą).