Kai nuo narkotikų priklausomas žmogus ryžtasi pradėti gyventi blaiviai, artimiesiems nušvinta viltis – galbūt šią negandą pavyks įveikti. Tačiau ne paslaptis, kad valios ir noro pradėti kitokį gyvenimą nepakanka – už narkotikus vartojančiųjų reabilitaciją bendruomenėje artimiesiems tenka pakloti nuo 100 iki 1000 litų per mėnesį.
„Praėjusiais metais buvo užregistruotas 5371 nuo narkotikų priklausomas asmuo, bet ne visos 250 vietų ilgalaikes reabilitacijos paslaugas teikiančiose bendruomenėse buvo užimtos. Pagrindinės šios situacijos priežastys – ne visiems įkandamos paslaugų kainos ir pačių narkotikų vartotojų motyvacijos pradėti ir tęsti gydymą stoka”, – teigia Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė.
Pinigai
Nusprendusiesiems atsikratyti priklausomybės nuo kvaišalų bent jau finansinė našta turėtų kiek palengvėti. Šiemet sudėjus valstybės biudžeto lėšas ir ES paramą, narkotikų vartotojų reabilitacijai ir integracijai sukurtos 62 papildomos nemokamos vietos įvairiose vaikų ir suaugusiųjų reabilitacijos bendruomenėse. Pasak Astrauskienės, šiemet iš valstybės biudžeto finansuota 10 bendruomenių ir du dienos centrai. Finansavimo dydį reikalavimus atitikusioms bendruomenėms lėmė ir vietų skaičius jose. Taip bendruomenėms, kurios turi iki 10 vietų, iš valstybės biudžeto šiems metams skirta apie 40 tūkst., iki 20 vietų – apie 80 tūkst., iki 30 vietų – apie 100 tūkst. litų.
Kad lėšų paskirstymas bei naudojimas būtų efektyvus, stebėta, jog valstybės parama ir ES parama reabilitacijos bendruomenėms nebūtų skiriama toms pačioms paslaugoms pirkti.
Įgyvendinant projektus bendruomenės bus nuolat tikrinamos, ar vykdo įsipareigojimus, kiek vietų yra užpildyta. Tikimasi, kad tai padės bendruomenėms tobulinti reabilitacijos paslaugų kokybę ir mažinti jų kainas.
Šiais metais Narkotikų kontrolės departamentas kartu su 5 partneriais pradeda įgyvendinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą, kurio pagrindinis tikslas reintegruoti į visuomenę ir darbo rinką asmenis, sergančius priklausomybe nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Projektui, kuris bus įgyvendinamas 2006-2008 metais, skirta suma – 4,14 mln. litų, už juos, numatoma, naują profesiją įgis iki 158 priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų asmenų, įsidarbins iki 170 žmonių, mokymuose dalyvaus iki 220 asmenų, kvalifikaciją pakels iki 35 specialistų, reabilitacijos programoje dalyvaus iki 270 žmonių.
Galimybės įsidarbinti
Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos prezidentas, labdaros paramos fondo „Vilties švyturys” direktorius Albertas Lučunas sako, kad dar prieš keletą metų apie šiandieninę situaciją buvo galima tik svajoti. Reabilitacijos centrai neturėjo nei profesionalių darbuotojų, nei reikiamo finansavimo.
ES parama leido ne tik teikti kvalifikuotą medicininę pagalbą, bet ir padėti buvusiems narkotikų vartotojams integruotis į visuomenę.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata sako, kad buvusių narkotikų vartotojų įdarbinimo problema – ne tik išankstinė darbdavių nuostata, daugelis jų mielai įdarbintų tokį asmenį. Tačiau nuo ankstyvos jaunystės ar vaikystės pradėjusieji vartoti kvaišalus neturi ne tik minimalių profesinių žinių, nesugeba parašyti CV, bet jiems trūksta ir vidinės drausmės, bendravimo įgūdžių. Pagaliau nebuvo net normalaus fizinio vystymosi ir brendimo. Todėl daugelyje reabilitacijos centrų bus sudaryta galimybė ne tik sveikti, bet ir mokytis šiuo metu rinkoje populiarių specialybių. Kompiuterinio raštingumo pagrindai, anglų kalba, medžio ir metalo apdirbimo, šilkografijos specialybės kursai ir bendravimo įgūdžių lavinimas paprastai vyksta kartu su gydymu.
Baigusieji reabilitaciją iškart gauna ir profesinį parengimą, o kartu ir visas sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę. Beje, bendruomenės turi sudariusios sutartis su konkrečiais darbdaviais, kurie pasiryžę įdarbinti tokius žmones, jei jie įgyja bent kiek profesinių žinių.
Kavinės „Mano Guru” pavyzdys bene geriausias – ten dirba reabilitacijos programą baigę jaunuoliai, daugelis jų vėliau sėkmingai randa ir kitų darbų.
Atkryčiai
Skeptikų teiginiai, neva nuo narkotikų priklausomų žmonių reabilitacijai skirti pinigai tiesiog išmetami, nes jie anksčiau ar vėliau grįžta prie seno gyvenimo būdo, nėra pagrįsti. Dauguma reabilitacijos bendruomenių atstovų teigia, kad pasibaigus reabilitacijos programai maždaug po dvejų metų paaiškėja atkryčių skaičius. Šiandien statistika rodo, kad apie 60 proc. žmonių yra blaivūs. Pavyzdžiui, iš 17 pradėjusiųjų dirbti „Mano Guru”, atkrito 3. Nors tam tikras vadinamasis atkryčių dėsnis egzistuoja, tikimasi geresnių rezultatų. Mat anksčiau reabilitacijos centruose darbuodavosi sėkmingai baigusieji gydymo kursą, dabar tai darys kvalifikuoti specialistai.
Pagalba vaikams
Bene skaudžiausia problema – narkotikus vartojantys vaikai. Narkotikų kontrolės departamentas, skirdamas finansavimą reabilitacijos bendruomenėms, ypatingą dėmesį kreipė į tai, kad būtų užtikrintos nemokamos ir kokybiškos paslaugos priklausomybe nuo narkotikų sergantiems vaikams. Vaikų reabilitacijos bendruomenės „Apsisprendimas”, Dienos užimtumo ir prevencijos centro vadovė Svetlana Zaivej sako, kad jų centras pirmas Lietuvoje teikiantis paslaugas nepilnamečiams. Šiuo metu čia yra 12 vietų ir visos teikiamos paslaugos nemokamos: psichoterapeuto, socialinio pedagogo konsultacijos, priežiūra naktį, maitinimas, higienos paslaugos. Centras veikia tik 7 mėnesius, todėl apie rezultatus kalbėti dar anksti. Kadangi kvaišalus vartoti šie vaikai paprastai būna pradėję itin anksti (10-11 metų), jiems reikalinga ne tik visokeriopa medikamentinė pagalba, bet tenka ugdyti jų vertybes, bendravimo įgūdžius. Čia jie mokosi ir bendrojo lavinimo dalykų.
Taigi nutarusiems atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų asmenims atsiranda daugiau galimybių. Tačiau net ir puikūs specialistai, ir programos neduos rezultato, jei žmogus nebus tvirtai apsisprendęs pradėti kitokį gyvenimą. Tačiau apsisprendusiajam šis kelias dabar gerokai tiesesnis.