Ar Klaipėda – choreografinis miestas?

Šiandien Tarptautinę šokio dieną švenčiančių įvairių šokių stilių choreografų teiravomės, ar Klaipėdą galima vadinti choreografiniu miestu ir ko trūksta, kad jis tokiu taptų.

Prieš 35-erius metus Klaipėdoje buvo įkurta Choreografijos katedra. Šiuo metu ji priklauso Klaipėdos universiteto Menų fakultetui ir yra pasidalinusi į dvi Choreografijos ir Sportinių šokių katedras.

„Žuvėdrai” trūksta gerų šokėjų

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Sportinių šokių katedros vedėja, sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra” vadovė, doc. Skaistutė Idzelevičienė neabejoja, kad Klaipėda verta choreografinio miesto vardo.

„Manau, kad būtent choreografija ir džiazas yra tos meno sritys, kuriomis Klaipėda išsiskiria ir gali didžiuotis. Labai svarbu, kad Klaipėdoje yra choreografijos mokykla, kurioje rengiami šokio specialistai. O ir uostamiesčio kolektyvų pasiekimai choreografijos srityje – gana svarūs”, – kukliai pastebėjo S. Idzelevičienė, kurios vadovaujama „Žuvėdra” yra daugkartinė Europos ir pasaulio sportinio šokio čempionatų nugalėtoja.

S. Idzelevičienė sutinka, kad dalį jų traukia „Žuvėdros” šlovė, tačiau gerų šokėjų, galinčių papildyti kolektyvo gretas, pasak vadovės, visada trūksta. „Tokį lygį, kad galėtų šokti „Žuvėdroje” šokėjai pasiekia tik po ketverių metų studijų. O tada jie jau nori dirbti, o ne šokti kolektyve”, – sakė S. Idzelevičienė.

Choreografijos katedros studentai, pasak vedėjos doc. Tulijos Zinčiukienės, visus šokių stilius: klasikinį, pasaulio tautų, istorinį, šiuolaikinį, tačiau daugiausia dėmesio skiriama – tautiniam šokiui.

„Vilniuje, Lietuvos muzikos akademijos studentai labiau orientuojami į klasikinį, šiuolaikinį šokius, o mūsų katedros tikslas – puoselėti tautinį šokį”, – sakė T. Zinčiukienė. Tuo pačiu tikslu katedra organizuoja tautinio šokio festivalį „Klumpakojis”, kuris iš respublikinio renginio jau išaugo į didžiulį tarptautinį renginį.

T. Zinčiukienė pripažįsta, kad sugriuvus, reformavus daugelį Lietuvos provincijos kultūros namų – iširo, nusilpo daugelis anksčiau garsių tautinių šokių kolektyvų, tačiau šokio specialistai neliko be darbo.

„Pastaruoju metu pastebima nauja tendencija – tautinių šokių kolektyvai masiškai buriasi mokyklose ir tarp jų atsiranda stiprių lyderių”, – sakė T. Zinčiukienė. Beje, pačiame Klaipėdos universitete studentai šoka tautinių šokių kolektyve „Vėtrungė”, merginių šokių kolektyve „Vėtrungėlė”.

Istorinio šokio lopšys

Pati Tulija Zinčiukienė taip pat vadovauja ir Klaipėdos universiteto istorinių šokių kolektyvui „Saltanda”.

Istorinis šokis, pasak pašnekovės, yra prabangus šokis, nes jam reikalingi epochą atitinkantys kostiumai. „Šį šokio stilių galima lyginti su klasikine muzika ar opera. Todėl istorinio šokio mėgėjų gretos nėra labai gausios, tai šokis skirtas publikai, turinčiai itin subtilų skonį”, – sakė T. Zinčiukienė

Visoje Lietuvoje istorinio šokio kolektyvus galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Yra vienas kolektyvas Vilniuje, po vieną vaikų bei jaunimo kolektyvą Birštone, Anykščiuose.

„Beveik visų jų įkūrėjai yra mūsų Choreografijos katedros absolventai. O Klaipėda turi net du šio stiliaus šokio kolektyvus. (antrasis veikia Jaunimo centre. – Autor. past.) Mano vadovaujama „Saltanda” aktyviai dalyvauja miesto ir šalies renginiuose, yra sulaukusi pripažinimo tarptautiniuose festivaliuose Vilniuje, Lenkijoje. Taigi turime kuo didžiuotis”, – kalbėjo T. Zinčiukienė.

Beje, Klaipėdos universiteto istorinių šokių kolektyvas dalyvauja tarptautinei šokio dienai skirtame VII tarptautiniame festivalyje „Šokis – bežodė poezija”, kuris šįvakar vyks Klaipėdos dramos teatre.

Maža baleto profesionalų

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovas Vaclovas Sasnauskas pastebėjo, jog ne visos šokio šakos Klaipėdoje vystosi tolygiai.

„Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė pastaraisiais metais buvo iš esmės atnaujinta. Keturioms šokėjoms išėjus dekretinių atostogų susidūrėme su kadrų problema. Klaipėdoje labai trūksta baleto profesionalų”, – sakė V. Sasnauskas.

Pasak pašnekovo, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupėje – vos pusė šios srities profesionalų. Kiti šokėjai – Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros absolventai, sportinių šokių šokėjai. Vilniuje baleto studijas baigę šokėjai, kilę iš šio krašto, pasak V. Sasnausko, sugrįžta į uostamiestį tik jei nepatenka į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą.

„Su tokia specifine trupe mes negalime pastatyti rimto akademinio baleto, tačiau galime daugiau eksperimentuoti. Esame pajėgūs sušokti vienameiksmį baletą, o taip pat naudoti savo spektakliuose šiais laikais labai madingus akrobatikos, šiuolaikinio šokio elementus”, – optimistiškai kalbėjo V. Sasnauskas.

Visgi pašnekovas apgailestavo, kad uostamiestis neturi savo baleto mokyklos. „Yra choreografijos skyriai muzikos, meno mokyklose, įvairūs būreliai, kuriuose vaikai susipažįsta su klasikinio šokio pagrindais, tačiau baleto profesionalai ugdomi kiek kitaip. Tam yra atskira metodika”, – iškėlė problemą KVMT baleto trupės meno vadovas.

V. Sasnausko manymu problemą galėtų spręsti privačios baleto mokyklos atsiradimas arba baleto studijos prie Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro įsteigimas. Pašnekovas prasitarė, kad norų įkurti tokią vaikų baleto studiją yra. „Galbūt numatomas P. Čaikovskio „Spragtuko” pastatymas, kuriame reikės daug šokančių vaikų, pagreitins šios svajonės išsipildymą”, – sakė V. Sasnauskas.

Stovintis šiuolaikinio šokio vanduo

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros absolventė Agnija Šeiko, baigusi papildomas šiuolaikinio šokio studijas Roterdamo šiuolaikinio šokio akademijoje, sugrįžo į gimtąjį uostamiestį, kad čia įskiepytų pirmuosius šiuolaikinio šokio daigus.

„Kalbėti apie šiuolaikinio šokio reiškinį Klaipėdoje – kol kas sunku. Nors choreografų čia daug, tačiau šioje šokio srityje – tebėra stovintis vanduo”, – mano A. Šeiko.

Pasak pašnekovės Klaipėdos universitete šiuolaikinio šokio disciplina atsirado vos prieš penkerius metus.

„Šiuo metu studentai turi galimybę studijuoti šiuolaikinį šokį vos porą semestrų, tai yra žymiai mažiau nei kitas šokio disciplinas. Todėl supratimas apie šiuolaikinį šokį Klaipėdoje yra labai siauras, ribotas”, – pastebėjo A. Šeiko.

Šiuo metu ji pati dėsto Klaipėdos universitete ir jau įtraukė šešias studentes į pirmąjį (sugrįžus į Lietuvą) savo projektą. Tai bus šiuolaikinis šokis-instaliacija „In signum”, kuriuo Klaipėdoje, Dailės parodų rūmuose, kitą savaitę, gegužės 2 d. prasidės dešimtasis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Baltijos šokis – 2006”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Kultūra su žyma , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Ar Klaipėda – choreografinis miestas?"

  1. Alina

    Lyginant su uzsieniu,Ku-Ch katedra labai atsilieka.Pvz:.Londone iprastos sokio studijos yra trigubai didesnes,dirba daug specialistu is ivairiausiu saliu,daugybe sokiu stiliu…
    Beje,skiriasi ir sokeju lygis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.