Kazimierai Prunskienei pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra užvakar pasirašė sutartį su ministrės marčia Anastazija Prunskuviene dėl daugiau nei milijono litų paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
Jeigu ne Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama, beveik trijų aukštų pastatą, kurį Prunskai įvardija kaip kaimo turizmo sodybą, žemės ūkio ministrės sūnus, Švenčionių rajono vicemeras Vaidotas Prunskus būtų pardavęs.
„Seniai siekėme šios paramos, bet sutrukdydavo rinkimai, kuriuose dalyvaudavo motina”, – neslėpė politikas. Tačiau Prunskų šeima vis dėlto ryžosi siekti paramos, nepaisydama, kad Prunskienė ėmė vadovauti Žemės ūkio ministerijai. Būtent jai pavaldi milijoninę paramą skirstanti ir iš korupcijos skandalų neišbrendanti Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA).
Delsė dėl rinkimų
Pačiame Švenčionių rajono Kaltanėnų miestelio centre, prie pagrindinio kelio Švenčionėliai-Molėtai, jau daugiau kaip 10 metų stūkso nemenkas šiose vietovėse statinys.
Tarybiniais laikais čia ketinta įrengti valgyklą kolūkio darbininkams, tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę darbai sustojo. Netrukus pastatą įsigijo buvusios pirmosios Lietuvos premjerės sūnus Prunskus. Jau tris kadencijas Švenčionių savivaldybės taryboje dirbantis politikas LŽ tvirtino iš pradžių į pastatą investavęs šeimos pinigus. „Tačiau jie vieną dieną baigėsi, – teigė Prunskus. – Norėjome kreiptis dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos, tačiau motina buvo politikoje, šį reikalą atidėliojome iki paskutinio momento. Sutrukdė rinkimai į Seimą, į prezidento postą – nenorėjome, kad mūsų prašymas dėl paramos būtų eskaluojamas iš neigiamos pusės. Paskui nusprendėme, kad esame lygiai tokie patys Lietuvos piliečiai ir ryžomės pasinaudoti fondų parama. Kiek galime laukti? Pastatas jau porą metų stovi po nauju stogu, tačiau jame darbai nevyksta, o prižiūrėti reikia”.
Praėjusį birželį NMA gavo vicemero žmonos Anastazijos Prunskuvienės pasirašytą investicinį projektą. Buvo prašoma maksimaliai galimos ES paramos – 1 mln. 294 tūkst. litų.
Duris atvers kitą vasarą
Projektą Prunskuvienei parašė vienos bendrovės specialistai. Prunskus įsitikinęs, kad projektas yra perspektyvus – geroje vietoje įkurta kaimo turizmo sodyba svečių nestokos.
„Mūsų rajone yra nedaug tokių sodybų, o jų poreikis – išties didelis”, – svarstė Prunskus. Jo teigimu, beveik trijų aukštų pastate būtų įkurta kavinė, miegamieji kambariai ir konferencijų salė. Būtent dėl jos, Švenčionių vicemero nuomone, turėtų kilti susidomėjimas – išvažiuojamosios konferencijos ypač populiarios gražiomis vietomis pasižyminčiame rajone.
„Tai bus mūsų šeimos verslas, nors dabar visus dokumentus tvarkome žmonos vardu – ji kaime turi maisto prekių parduotuvę”, – neslėpė Prunskus. Tiesa, su projekto autore LŽ žurnalistams susitikti nepavyko – moteris tądien buvo netikėtai išvykusi, be to, nelabai ji norėjo apie savo verslą pasakoti… Tačiau Prunskus mielai sutiko žurnalistams aprodyti savo valdas.
„Prie Žeimenos” – taip vadinsis kaimo turizmo sodyba. Tiesa, upė pro ją neteka – turistui tektų pėsčiomis eiti keletą minučių. „Netoli yra ir ežeras, o prie pastato – net gandralizdis, tik kažkodėl dar be gandrų”, – privalumus dėstė žemės ūkio ministrės sūnus.
Pasak jo, jeigu projektui NMA skirs pinigų ir darbai neužtruks, jau kitą vasarą sodyba „Prie Žeimenos” turėtų atverti duris turistams.
Marti – ne giminė
„Girdėjau, kad mūsų projektas yra įvertintas labai aukštu balu. Berods, jį pripažino vos ne geriausiu iš visų pateiktųjų, – džiaugėsi ministrės sūnus. – Prieš porą mėnesių gavome iš NMA laišką, kad parama greičiausiai bus skirta, esame kviečiami, tiksliau žmona, pasirašyti sutartį. Nematau čia nieko bloga, tuo labiau, kad marti lyg ir ne giminė”.
Prunskuvienė parama nusprendė pasinaudoti pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas” veiklos sritį „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas”. ES paramai skiria 50 proc. visų tinkamų kompensuoti išlaidų, tačiau maksimalus paramos dydis negali viršyti 375 tūkst. eurų (1 mln. 294 tūkst. litų). Būtent šios sumos iš pradžių prašė Prunskuvienė, tačiau vėliau suma buvo sumažinta 54 tūkst. litų. LŽ duomenimis, daugiau kaip 882 tūkst. litų skirs ES, o 368 tūkst. – Lietuva.
Kreipdamasi į NMA ministrės šeima turėjo įrodyti, kad atitinka ir ateityje atitiks nustatytus ekonominio gyvybingumo rodiklius. NMA Kaimo plėtros programų departamento vyresnioji specialistė Kamilė Podsedlovskytė teigė, kad pasirašę sutartį ir gavę pinigus kaimo turizmo sodybų savininkai yra stebimi 5 metus. „Pasirašant sutartį numatytos sąlygos, kurių paramos gavėjai privalo per šį laikotarpį laikytis, – sakė Podsedlovskytė. – Jeigu sutartis pažeidžiama, NMA gali išsireikalauti pinigus. Tačiau po 5 metų agentūra nieko negali daryti – savininkai verslą gali ir parduoti”.
Paraiškos kaimo turizmo sodybų paramai 2004-2006 metais buvo priimamos 3 kartus. Per antrąjį etapą paraišką pateikė ir Prunskienės marti. Sutartį su Prunskuviene NMA direktorius Saulius Silickas pasirašė trečiadienį. „Tikrai nežinojau, kad tai ministrės šeima, – LŽ tikino žemės ūkio ministrei Prunskienei asmeniškai pavaldus Silickas. – Ministrė niekada nesidomėjo jokiais projektais, be to, ji jau daug metų yra politikoje ir puikiai supranta padarinius”.
Direktorius nežinojo?
„Paraiškų gauname daug, sutarčių kasdien po didžiulę krūvą pasirašau, – į skandalą dėl paramos skyrimo Pasvalio „pelėsių” gaujai įsivėlęs NMA vadovas aiškino neišskiriantis nė vieno paramos prašančio asmens. – Pagaliau nematau čia nieko bloga, jeigu paramą gavo Prunskienės šeima – jie taip pat turi teisę gauti ES fondų paramą. Patikėkite, pinigų kaimo turizmui remti yra pakankamai ir dėl to, kad juos gaus Prunskienės šeima, niekas Lietuvoje nenukentės”.
Tačiau, LŽ duomenimis, nepatenkintųjų skirstoma ES parama yra labai daug. Iš pateiktų 118 projektų net apie pusę jų NMA atmetė kaip netinkančius. Daugiausia „nuskriaustųjų” buvo per antrąjį etapą – kurį paramos siekė ir žemės ūkio ministrės šeima.
Nei Lietuva, nei Briuselis
„Nesu su šeima skirtinguose kontinentuose. Kodėl apie jų siekį gauti paramą turėčiau nežinoti? – LŽ sakė žemės ūkio ministrė. – Keletą metų šeima vengė kreiptis paramos dėl tam tikrų, sakyčiau, grynai politiškai populistinių priežasčių. Negali mano visa aplinka, giminės, palikuonys, marčios ar žentai išeiti iš normalaus socialinio, ekonominio gyvenimo vien todėl, kad esu ministrė. Skirstant paramą nedalyvauju nė viename atrankos komiteto posėdyje, mūsų ministerijoje nėra praktikuojamas kokių nors sąrašų derinimas”.
Pasak ministrės, vertinant paraiškas niekas negalėjo žinoti, kad paramos prašo jos giminaitė. „Juk jos pavardė Prunskuvienė, o ne Prunskienė. Kodėl dėl pavardės žmogus gali prarasti galimybę gauti paramą? – aiškino ministrė. – Bandžiau šeimą ne kartą atkalbinėti, kad nesikreiptų dėl paramos, tačiau jiems jau 40 metų, jie neturi visą gyvenimą būti mano vaikais… Tai yra jų gyvenimas ir tegul patys jį tvarko. Kodėl jie turėtų būti diskriminuojami, man neišaiškins nei Lietuva, nei Briuselis”.
Paskutinis šansas
Prunskienė teigė dėl paramos šeimai nekalbėjusi nė su vienu atrankos komiteto nariu, ir net nežinojo, kas pirmininkavo posėdžiams.
LŽ duomenimis, ar skirti paramą ministrės šeimos kaimo turizmo sodybai įrengti, sprendė Žemės ūkio ministerijos sekretorės Dalios Miniataitės pirmininkaujamas komitetas. Jo sekretorė – ŽŪM Kaimo plėtros programų direktorė Virginija Žoštautienė.
Jeigu Prunskuvienės projektas NMA ir projektų atrankos komitete nebūtų sulaukęs palaikymo, į 2007-2013 metais numatomą skirti paramą ministrės šeima greičiausiai nebegalėtų pretenduoti. Pasak Kaimo turizmo asociacijos prezidentės Reginos Sirusienės, šiuo metu svarstomos įstatymo pataisos, kad į ES fondų pinigus nebegalėtų pretenduoti miestiečiai. Taip pat planuojama sugriežti kaimo turizmo sodyboms keliamus reikalavimus. Paramos negalėtų gauti sodybos, stovinčios prie greitkelių arba arčiau kaip 2 km prie intensyvaus eismo kelių. Pagaliau, sakė Sirusienė, kaimo turizmu užsiimantys asmenys turės mažiausiai dvejus metus ūkininkauti.
„Ūkininkauti – ne turėti ūkininko pažymėjimą, o vykdyti konkrečią veiklą. Dabar daugelis ūkininko pažymėjimu tik prisidengia, – sakė Sirusienė. – Manome, kad ES pinigai turi atitekti kaimo žmonėms – dabar dažnai jie šios paramos negauna. Todėl ateityje ketiname įvesti naujovę, kad projektus vertintų specialistas-ekspertas. Jis turės nustatyti, ar projektas apskritai ateityje bus perspektyvus”.