Dusulio priepuolius galima kontroliuoti

Gegužės 2-ąją minima Pasaulinė astmos diena. Sergančiųjų šia liga daugėja, ji paūmėja pavasarį. Kokie šios ligos pirmieji simptomai, kaip ją įtarti ir atpažinti?

Į šiuos klausimus atsako KMU Pulmonologijos ir imunologijos klinikos Alergologijos ir klinikinės imunologijos sektoriaus vadovė docentė Brigita Šitkauskienė.

Pasaulyje astma serga apie 300 milijonų žmonių: maždaug 1 iš 20. Lietuvoje – apie 4 proc. gyventojų. Dėl didėjančio atmosferos užterštumo, ypač išsivysčiusiose šalyse, sergamumas astma nuolat didėja. Manoma, kad iki 2025 metų šia liga sirgs apie 400 milijonų žmonių. Dėl astmos kas 7 valandas pasaulyje miršta vienas žmogus. Didelį susirūpinimą kelia tai, jog 90 proc. šių mirčių būtų galima išvengti, jei ligoniai pagalbos kreiptųsi laiku ir būtų paskirtas adekvatus gydymas.

Šiais metais Pasaulinės astmos dienos tema, kaip ir pernai, yra ta pati: „Neįvykdyti astmos poreikiai”. Taip norima atkreipti gydytojų ir ligonių dėmesį siekiant geresnio astmos gydymo ir kontrolės.

Astma yra lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Uždegimui sąlygojus padidėjusį kvėpavimo takų reaktyvumą įvairiems dirgikliams, atsiranda išplitusi įvairaus laipsnio, dažniausiai išnykstanti, bronchų obstrukcija (spazmas). Ligos simptomai yra dusulys, kosulys, švokštimas, švilpimas, sunkumas, veržimas krūtinėje. Simptomai dažniausiai yra priepuoliniai, gali pasireikšti tam tikru metų laiku ar nepriklausyti nuo sezono, dažniausiai pasireiškia naktį ar paryčiais, praeina savaime ar pavartojus bronchus plečiančius vaistus. Ligoniai tarp priepuolių dažniausiai jaučiasi gerai. Esant ligos paūmėjimui, simptomai dažnėja, darosi sunkesni, tęsiasi kelias dienas ar savaites, pasireiškia progresuojantis dusulys.

Simptomus provokuoja namų dulkių erkių, gyvūnų, tarakonų alergenai, žiedadulkės, patalpų pelėsiai, virusinė kvėpavimo takų infekcija, fizinis krūvis, oro temperatūros ar drėgmės svyravimai, profesiniai alergenai ar dirgikliai, aplinkos dirgikliai (kvepalai, tabako dūmai, degimo produktai, teršalai), vaistai (acetilsalicilo rūgštis ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, b-blokatoriai), maisto konservantai (pvz., tartrazinas) ir kt. Dažnai astmą lydi kitos alerginės ligos: alerginis rinitas, konjunktyvitas, atopinis dermatitas, sinusitas, nosies polinozė. Astmos rizikos veiksniai yra paveldėjimas (astma serga šeimos nariai), rūkymas (aktyvus ar pasyvus), profesija (kontaktas su alergenais, profesinėmis sensibilizuojančiomis medžiagomis).

Nustatyti astmos diagnozę dažniausiai nėra sunku, įvertinus ligonio skundus, ligos anamnezę, atlikus plaučių funkcijos tyrimus. Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, astma nėra išgydoma, tačiau šiuo metu jau galime pasidžiaugti, kad ji gali būti gydoma ir kontroliuojama. Nors astmos simptomai ir paūmėjimai yra pasikartojantys, tačiau kvėpavimo takų uždegimas išlieka nuolat. Norint išvengti astmos simptomų, paūmėjimų bei sustabdyti plaučių funkcijos blogėjimą reikia ne tik nuolat teisingai vartoti vaistus, bet ir vengti veiksnių, provokuojančių simptomus. Astmai gydyti vartojami dviejų pagrindinių grupių vaistai. Pirmoji – kontroliuojamieji vaistai, slopinantys uždegimą bei ligos eigoje kontroliuojantys astmos simptomus. Tai inhaliuojamieji ir sisteminiai gliukokortikosteroidai, ilgai veikiantys inhaliuojamieji b2-agonistai, leukotrienų receptorių antagonistai ir kt. Antroji – simptominiai vaistai, šalinantys arba palengvinantys ligos pasireiškimą.

Astma kontroliuojama, kai simptomai yra minimalūs ar jų nėra, paūmėjimai lengvi ir reti, vaistų simptomams šalinti poreikis minimalus, fizinis aktyvumas neribotas, nėra nepageidaujamo vaistų poveikio.

Astmos kontrolę užtikrina ne tik individualiai parinktas efektyvus gydymas, bet taip pat ir paciento mokymas ir nuolatinė jo būklės priežiūra. Labai svarbus aktyvus paciento dalyvavimas gydyme. Sergantysis astma turi suprasti, kokia tai liga, žinoti, kaip veikia vartojami vaistai, kaip teisingai juos inhaliuoti, kaip elgtis priepuolio, paūmėjimų metu. Net 93 proc. sergančiųjų astma žino, kad ji gali būti mirtina, tačiau tik 50 proc. jų žino, kaip elgtis ištikus sunkiam priepuoliui.Taip pat labai svarbu, kad ligonis pasitikėtų gydytoju ir laiku į jį kreiptųsi pagalbos. Tik tokiu būdu paciento lūkesčiai dėl astmos gali būti patenkinti, t.y. jis gali išvengti astmos simptomų, sunkių paūmėjimų, gali normaliai gyventi, dirbti, sportuoti, mokytis, kurti šeimą ir susilaukti vaikų.

Sergančiam astma ligoniui siūlome penkis svarbius žingsnius efektyvaus astmos gydymo ir kontrolės link:

1.Paprašyk savo gydytojo astmos gydymo ir kontrolės plano, kuris tau padėtų efektyviau kontroliuoti ligą. Aptark su gydytoju iškilusias problemas ir užsirašyk tai, kas padeda ar trukdo gydyti astmą.

2.Vartok gydytojo paskirtus vaistus. Gaila, tačiau dauguma žmonių nesilaiko gydytojo rekomendacijų. Tokie paprasti dalykai, kaip tinkamas vaistų vartojimas, leidžia lengviau kontroliuoti ligą.

3.Žinok astmą provokuojančius veiksnius. Išsiaiškink, kokie specifiniai veiksniai tau sukelia ligos simptomus ir pabandyk jų išvengti. Visą laiką nešiokis su tavimi astmai gydyti skirtus vaistus.

4.Išmok pajusti simptomų pablogėjimą. Jei nesiseka gydyti ligos, apsilankyk pas savo gydytoją tam, kad kartu sudarytumėte naują astmos gydymo planą.

5.Sužinok, kaip elgtis astmos priepuolio metu. Taip pat išmokyk savo artimuosius ir draugus.

Pažinti savo ligą, išmokti su ja gyventi, įveikti baimę sergantiesiems astma padeda ir bendravimas su ta pačia liga sergančiaisiais. Jie gali lankytis vaikų ir suaugusiųjų astmos klubuose, kurių didžiuosiuose miestuose yra net po keletą.