Sausio mėnesį Kauno dramos teatras paskelbė šiuolaikinių lietuviškų pjesių atranką. Iki kovo 1 dienos teatras gavo 89-ių kūrinių rankraščius. Šią savaitę „Šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos panoramos” atrankos komisija baigė darbą ir nusprendė „Panoramos” skaitymams siūlyti 17 kūrinių.
Kiekybė ir kokybė nesutapo
Pakvietęs dalyvauti atrankoje, teatras autorių nebaugino jokiais apribojimais, išskyrus kalbą ir literatūrinį žanrą. Natūralu, kad tokia laisvė atplukdė didelį rankraščių srautą.
Pasak „Panoramos” atrankos komisijos narės teatrologės dr. Nomedos Šatkauskienės, kontrastai buvo šokiruojantys: nuo jau klasikais ar rimtais teatrui rašančiais autoriais laikomų Juozo Glinskio, Kazio Sajos, Sigito Parulskio, Lauros Sintijos Černiauskaitės – iki pensininkų ir moksleivių.
Komisijos narė Indrė Daunoravičiūtė sako, kad „Šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos panorama” nustebino ne tik autorių gausa, bet ir tuo, kad dauguma jų pervertina savo jėgas: „Klysta įsivaizduojantys, jog šiuolaikinę dramą parašyti yra labai nesunku. Dalis atmestų pjesių serga klasikine grafomanijos forma, kitas net būtų per drąsu vadinti pjesėmis – jos labiau primintų kenčiančios jaunos sielos monologą, pirmųjų eilių rinktinę arba dienoraštį dialogo forma”…
I.Daunoravičiūtės nuomone, šitame kontekste reikia žemai nulenkti galvą prieš lietuviškosios dramaturgijos klasikus.
„Pagrindinės temos, kurias gvildeno konkursui pjeses pateikę autoriai, – šeimos santykiai, meilė įvairiais pavidalais, futurizmas, aprėpiantis šamanizmą, utopijas, ezoteriką ir kt. Daug mažiau rankraščių, kuriuose gilinamasi į istorinius įvykius, pjesių vaikams ir jaunimui”, – pastebi teatrologė N.Šatkauskienė.
Trūksta įgūdžių
Literatūrologė Aušra Martišiūtė iš peržiūrėtų rankraščių susidarė įspūdį, kad autorius labiausiai domino kasdienio gyvenimo, žmonių suartėjimo, susvetimėjimo įveikimo temos.
Tačiau A.Martišiūtė pastebi, kad daugelis „Šiuolaikinės dramaturgijos panoramos” dalyvių nelabai susigaudo, kas yra dramos žanras. Amato įgūdžius reikia gludinti, kai ką galima ištaisyti toliau su pjese dirbant režisieriui.
Pjesių atrankos komisijos narė Nomeda Šatkauskienė prisipažįsta jose pasigedusi siužetų. „Pateiktose dramose beveik nėra paprastų, aiškių, įdomių, įtaigių pasakojimų. Kalbu apie skaitytojo, tiksliau – būsimo žiūrovo, sudominimą, intrigavimą, apie neišvengiamą dramatizmo jausmą (ar bent blykstelėjimą) tekste”.
Atrankos komisijos nariai stebėjosi ir tuo, kad nors daugumai autorių vaizduotės stokos tikrai neprikiši, ji perauga į kraštutines fantazijas. Dramoje „Futurum” visai rimtai sekamos galvos pakeitimo nauja peripetijos. Pjesės „Pasaulio krašte” veikėja vienuoliktojo gimtadienio proga dovanų gauna… jaunikį iš ateities. S.Parulskio dramos herojaus išgyvenimai paaiškėja irgi tebuvę fantazijos prie… urologo kabineto durų.
Pristatys ne tik Kaune
Kiek ir kurios pjesės dalyvaus skaitymuose, priklausys nuo kviečiamų režisierių ir teatro galimybių aprėpti tokią didelę apimtį. Dabar iš „Panoramos” portfelio atrinkta keliolika kūrinių, kuriuos planuoja išbandyti konkretūs režisieriai.
Lietuviškų šiuolaikinių pjesių skaitymų savaitgalis numatomas balandžio 21-23 dienomis. Dauguma pristatymų vyks Kauno dramos teatre, kai kas bus repetuojama Vilniuje. Režisierius Vytautas Balsys pasirinko Gitanos Gugevičiūtės pjesę „Labas gyvenimas”, kurią ketina „mankštinti” Kauno mažajame teatre. Režisierius Jonas Vaitkus susidomėjo Editos Kauzaitės pjese „Tu šiandien dar neverkei, kale, arba tikroji Eglės žalčių karalienės istorija”. Gintarės Adomaitytės „Eisiu” skaitymams Kauno dramos teatre pasirinko režisierius Arvydas Lebeliūnas, Mariaus Macevičiaus „Antoškos kartoškos” – Ramunė Kudzmanaitė, Kazio Sajos „Kenčiantis Jovas” – Martynas Žukas.
Marijos Djačenko „Wedding dress” Vilniuje repetuoti ėmėsi Balys Latėnas. „Panoramoje” atrinktos dvi Lauros Sintijos Černiauskaitės pjesės – „Artumo jausmas” ir „Blyksnis po vasaros vandeniu” (pastaroji bus skaitoma Kauno dramos teatre, režisierius – Paul Budraitis). Tarp atranką praėjusių pjesių – Andriaus Jakučiūno „Prisisegti prie oro” ir Vytės Tyliai „pis”, kurias skaitymuose Vilniuje pristatinės režisieriai Mantas Verbiejus ir Balys Latėnas. Aistės Ptakauskaitės „Tiesos paukštė” ir Jurgos Ivanauskaitės „Skylė” sudomino Gintarą Varną, Sigito Parulskio „Keltininkas” – Agnių Jankevičių.
Apie kūną ir sielą
Kaunietės rašytojos Dovilės Zelčiūtės pjesę „Kūno vartai” ketina pristatyti jauna režisierė ir dramaturgė Agnė Dilytė.
„Rankraščio pavidalu tai jau trečia mano pjesė. Prieš kone dešimt metų vos nesulaukiau savo kūrinio premjeros Kauno dramos teatre. Buvau parašiusi pjesę apie tragiško likimo poetą Vytautą Onaitį. Ji buvo priimta, pradėta repetuoti. Premjera neįvyko, nes jaunam režisieriui nepavyko užmegzti ryšio su aktoriais… Apie ką mano pjesė „Kūno vartai”? Pavadinčiau ją moteriška. Prabylančia apie neišsipildymą. Jeigu konkrečiau – apie tai, kad, turėdami kūną, esame nuo jo priklausomi. Jis mums duotas vienoks ar kitoks, ir nori nenori daro įtaką sielos gyvenimui. Kūnas ir siela yra vienas indas”, – kalbėjo apie savo kūrinį Kauno dramos teatro aktorių Leonardo Zelčiaus ir Danutės Juronytės dukra Dovilė Zelčiūtė.
Pabaigai – diskusija
„Tarp „Panoramos” komisijos atsijojimą atlaikiusių kūrinių dar pateko ir Dariaus Piraičio „Autoportretai (ir) nuogi kūnai” bei Saulės Norkutės „Berniukas kaulėtu veidu”. Tačiau dėl didelio pjesių kiekio, ribotų teatro ir režisierių galimybių nebūtinai visos atrinktos dramos bus pristatytos skaitymuose. Balandžio 23 dieną Kauno dramos teatras rengia diskusiją apie šiuolaikinę lietuvišką dramaturgiją”, – sakė teatro atstovė spaudai Jurga Knyvienė.
Komisijos narės Ingridos Daunoravičiūtės nuomone, visiems „Šiuolaikinės lietuvių dramaturgijos panoramai” savo kūrinius pateikusiems autoriams vertėtų projekto renginiuose dalyvauti iki pabaigos, nepaisant atrankos rezultatų.