Sunkiai susižeidusio tarptautinės taikos palaikymo misijos kario žmona ir sūnus daug laiko praleidžia Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK). Šeštadienį į Lietuvą iš Afganistano parskraidintas seržantas Mindaugas Petronaitis buvo nuvežtas tiesiai į KMU Intensyvios terapijos kliniką. Šiuo metu jis gydomas Gastroenterologijos klinikoje ir pirmadienį galės išvykti namo.
Valgo tik trintą maistą
„Jaučiuosi gerai. Labai smagu, kad kariai efektyviai suteikė pirmąją medicinos pagalbą”, – kalbėjo Goro provincijos atkūrimo grupėje tarnavęs M.Petronaitis, sėdėdamas ant lovos krašto. Šalia jo palatoje buvo žmona Rita. Penkiametis sūnus Martynas nenustygo vietoje.
KMU Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas teigė, kad paciento gyvybei grėsmės nėra. Labiausiai pažeista stemplė. Apsinuodijimo poveikis gali išryškėti po kelių savaičių.
M.Petronaitis kol kas gali valgyti tik trintą maistą, jam draudžiama mėgautis citrusiniais vaisiais. „Teks mesti rūkyti. Jau septynios dienos kaip nerūkau”, – šypsosi Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono seržantas.
Pačiam sunku paaiškinti
Karys apsinuodijo neapdairiai gurkštelėjęs elektrolito tirpalo, kurio pagrindą sudaro sieros rūgštis. Jis dirbo išminuotoju ir buvo vienas iš trijų vairuotojų. Kasdieninė tarnyba su elektrolito tirpalo naudojimu nebuvo susijusi.
„Atsitiktinai užėjau į transporto patalpas. Skubėjau. Iš spintelės paėmiau buteliuką. Mačiau, kad kažkas ant jo parašyta, bet neatkreipiau dėmesio ir atsigėriau. Rūgštų skonį pajutau pavėluotai, su trečiu gurkšniu”, – pasakojo M.Petronaitis.
Iki tol šiose patalpose vandens buteliukų vyras neimdavo, bet žinojo, kur jis laikomas. „Toje spintelėje buvo laikomi įrankiai, vandens niekada nebūdavo. Jis laikomas šaldytuve”, – teigė karys. Paklaustas, kodėl tuomet gerti ieškojo spintelėje, jis truktelėjo pečiais. „Aš ir pats savęs to klausiu. Viskas vyko automatiškai”, – sakė M.Petronaitis.
Ėmė kimti balsas
Pasak nukentėjusiojo, nurytas skystis virškinamojo trakto nedegino, nelabai skaudėjo. „Po dvidešimties minučių ėmė kimti balsas, tačiau buvau ramus. Netrukus medikai įstatė vamzdelį, kad galėčiau kvėpuoti”, – pasakojo M.Petronaitis.
Iškart po incidento karinėje stovykloje jam buvo išplautas skrandis, suteikta kita būtinoji medicinos pagalba. Kitą dieną jis buvo nugabentas į vokiečių karo ligoninę Kabule, o iš ten po kelių dienų – į Lietuvą.
Tuo metu jo žmona ir artimieji žinojo tik tiek, kad Mindaugui atsitiko nelaimė. „Man paskambino ir pranešė abstrakčią informaciją”, – kalbėjo R.Petronaitienė. Jos vyras dėl sužeidimo kalbėti nepajėgė.
Nepamena trijų dienų
Vienuolikos valandų skrydžio ir kelių ankstesnių dienų įvykių M.Petronaitis nepamena. „Gydytojas paprašė duoti ranką, suleido migdomųjų. Atsibudau tik po trijų parų. Kas per jas vyko – neatsimenu”, – teigė karys, atsibudęs jau Kaune.
Rita, sutuoktinį pasitikusi šeštadienio vakarą oro uoste, galimybės su juo pabendrauti turėjo luktelėti iki sekmadienio. „Buvo daug minčių, kas jam atsitiko”, – sakė R.Petronaitienė.
Paklausta, ar dar kartą išleistų vyrą pusmečiui į taikos palaikymo misiją, ji nebuvo kategoriška. „Jis tokį patį darbą – išminuotojo dirba ir čia”, – aiškino moteris.
Pernai vasarą M.Petronaičiui su tarnybos draugais Aleksote teko išminuoti Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinę bombą. Tokio galingumo sprogmuo šalyje rastas ir sunaikintas pirmą kartą.
„Nežinau, ar dar kartą aš pats važiuočiau. Pusmetis – per daug”, – tikino vyras. Jis apgailestavo, kad dėl jo neapdairaus poelgio Afganistane likusiems tarnybos draugams teks didesnis darbo krūvis. Vietoje trijų vairuotojų beliko du.
Pasveikęs M.Petronaitis grįš dirbti į Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną. Vyras kol kas nebando reikalauti draudimo išmokos, nors yra apsidraudęs ir kaip civilis.