Daugelis pirkėjų pasigenda skanios žuvų produkcijos su „Zigmo” ženklu. Miglota ir šį prekinį ženklą sukūrusios „Kraitenės” bendrovės ateitis.
Ženklą užstatė už skolas
Kauno apygardos teismo sprendimu Marijampolės žuvų perdirbimo bendrovė „Kraitenė”, turėjusi „Zigmo” prekybos ženklą, yra bankrutavusi. Jai paskirtas bankroto administratorius bendrovė „Valnetas”. Iki balandžio vidurio kreditoriai įmonei gali pareikšti kreditorinius įsiskolinimus.
Bankrutavusios „Kraitenės” didžiausiam kreditoriui SEB Vilniaus bankui, kuriam ji skolinga apie 22 milijonus litų, yra užstatytas ir jos prekės ženklas „Zigmas”. Juo ženklintą produkciją bendrovė pardavinėjo Baltijos šalyse, Lenkijoje, Airijoje, Anglijoje ir net Jungtinėse Amerikos Valstijose.
„Kraitenės” bankrotas žuvų perdirbėjų pasaulyje, skirtingai nei pirkėjams, nėra netikėta žinia. Apie įmonę bankroto šmėkla jau sukosi pernai spalį.
Ar bankrutavusios „Kraitenės” prekės ženklas dar pasirodys Lietuvos žuvų rinkoje, specialistų nuomone, priklausys nuo jo kainos. Gali būti, kad iš rinkos dingusį prekės ženklą vartotojas po pusmečio tiesiog pamirš.
Neišbrenda iš teismų
Kebli yra ir sūdytą žuvų produkciją pardavinėjusios „Baltijos žuvų” bendrovės situacija. Ji bankroto šmėklą nuo savo slenksčio bylinėdamasi teismuose gena net nuo 2003 metų.
Žvejų uostelyje esanti bendrovė nemoki. Ji yra įsiskolinusi Mokesčių inspekcijai, socialiniam draudimui, „Senosios Baltijos” bendrovei, „Hansabanko” Šiaulių regiono skyriui. Iš viso per 6 milijonus litų. Tačiau iki šiol bankroto bylos jos vadovams pavyksta išvengti.
„Baltijos žuvų” direktorius Arvydas Žiogas siekia, kad bendrovei būtų suteiktas, kaip ir „Senajai Baltijai”, gaivinamos įmonės statusas. Teismų karuselę pradėjusi sukti nuo 2003 metų bendrovė šiemet vėl grąžinta į pradinę padėtį. „Baltijos žuvų” byla ne kartą buvo nagrinėta Aukščiausiame Teisme. 2006 metais ji vėl grąžinta į Klaipėdos apygardos teismą.
Šią savaitę Klaipėdos apygardos teismui bylą peržiūrint iš naujo paaiškėjo, kad „Baltijos žuvų” bendrovė perregistruota. Jos būstinė, anot A.Žiogo, yra nebe klaipėdiečiams gerai žinomame žvejų uostelyje esančiame pastate, pažymėtame Nemuno gatvės 40b numeriu, o Kaune.
Po nesėkmingų bandymų Klaipėdos teismuose pasiekti geidžiamo bendrovės statuso, A.Žiogas buvo iškėlęs bylą dėl „Baltijos žuvų” gaivinimo ir Kaune. Nerasta motyvų, kodėl reikėtų gaivinti bendrovę. Visus teismų sprendimus bendrovės akcininkai skundžia aukštesniems teismams. Šie grąžina bylą peržiūrėti iš naujo. Taip trejus metus besisukant teismų karuselei „Baltijos žuvys” iki šiol išvengė bankroto.
Skirtingos sąlygos
Bankroto šmėkla persekioja ne visus žuvų perdirbėjus. Gerai sekasi vystyti veiklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusiai „Esperseno” bendrovei. Sėkmingai gamina šprotų konservus ir šiemet pradėjusi dirbti „Fišlitos” bendrovė.
Pastarosios sėkmę Žuvininkystės departamento direktorius Aidas Adomaitis sieja su tuo, kad „Fišlita” pasirinko žuvų perdirbimo rinkoje dar neužimtą nišą. Brėtlingių Lietuvos įmonės beveik neperdirba. Minėta bendrovė gamindama iš jų šprotų konservus praktiškai neturi konkurentų. Jeigu pritrūksta ne sezono metu brėtlingių, perdirbamos menkės. Taip išvengiama prastovų ir nuostolių.
„Kraitenės”, „Norvelitos” „Vičiūnų” bendrovių situacija kitokia. Joms tenka konkuruoti su panašią produkciją gaminančia ir turinčia lengvatines sąlygas laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančia „Esperseno” bendrove. Išgyventi, anot Žuvininkystės departamento direktoriaus, rinkos sąlygomis joms sudėtingiau. Situaciją žuvų perdirbimo rinkoje, kai gana stiprios bendrovės atsiduria ant bankroto ribos, A.Adomaičio nuomone, į gerąją pusę turėtų pakeisti žuvų supirkimo aukcionas.