„Apie šią dieną galima buvo tik pasvajoti! Anksčiau galėjome tik pafantazuoti apie tokias galimybes”, – vakar aikčiojo Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociacijos prezidentas Albertas Lučunas. Jis tvirtino, kad gydyti narkomanus ir grąžinti juos į visuomenę šalyje jau yra kuo puikiausios sąlygos: gera materialinė bazė, taikomi pažangūs metodai, dirba kvalifikuotas personalas.
Buvusiems narkomanams tai nieko nekainuoja. Vien šįmet jiems sukurtos 62 nemokamos vietos reabilitacijos bendruomenėse. Europos Sąjunga (ES) narkomanų reabilitacijai Lietuvoje skyrė 4,14 milijono litų, rašo dienraštis L.T.
Narkotikų kontrolės departamento (NKD) direktorė Audronė Astrauskienė mano, kad iš ES paramos ir Lietuvos biudžeto lėšų skiriant didžiulį finansavimą šiai sričiai narkomanus gydančios bendruomenės bus suinteresuotos turėti kuo daugiau darbo: „Prasidės konkurencija dėl klientų”.
Taip pat NKD vadovė neslėpė, kad tobulėti dar yra kur: „Šiuo metu Lietuva yra vienintelė ES šalis, kurioje galioja narkomanų registras.
Žmogus, kuris bent kartą gyvenime yra kreipęsis pagalbos, yra įrašomas į sąrašus. Ir paskui ta uodega velkasi – ieškant darbo, siekiant vairuotojo pažymėjimo”.
A.Astrauskienei apmaudu, kad tokia tvarka sudaro kliūtis pasveikusiems grįžti į normalų gyvenimą: „Juk darbdavys pasirenka žmogų, kuris nėra įrašytas į tokią įskaitą”.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata pabrėžė, kad būtent dėl narkologinės įskaitos pacientai vengia nemokamai gydytis valstybinėse įstaigose, stengiasi kreiptis į privačias.
E.Subata pasakojo, kad gydymas jo vadovaujamo centro reabilitacijos skyriuje trunka labai trumpai – tik 8 mėnesius. Pasveikusiems duodamas šansas pusmetį padirbėti sostinės salotų bare „Mano guru”. Tiesa, E.Subata neslėpė ir tokio fakto: „Laisvų vietų mūsų reabilitacijos centre nėra”. Šiuo metu reabilitacijos skyriuje gydoma 12 asmenų, kiti laukia eilėje ir gydosi ambulatoriškai.
A.Lučunas sakė, kad anksčiau darbo biržos sveikstantiems narkomanams galėjo pasiūlyti tik gatvės darbininko vietą. Dabar įsidarbinimo galimybės – platesnės. Tačiau būtina sąlyga – ne tik pasveikti, bet ir išmokti kažkokio amato.
„Dauguma narkotikų vartotojų net nemoka įsijungti kompiuterio. Kaip galima kalbėti apie jų integraciją į visuomenę?”– klausė A.Lučunas.
Vaikų socialinių programų koordinatorė Svetlana Zaivej pasakojo kasdien susidurianti su jaunimu, įklimpusiu į kvaišalus jau 10–11 metų.
„Tokie vaikai fiziškai labai nukentėję nuo narkotikų, todėl jiems skauda dantis, širdeles. Jiems reikia medicininės priežiūros. O jų vertybes ir įgūdžius reikia ugdyti nuo nulio”, – kalbėjo S.Zaivej. Vaikų reabilitacijos kursas trunka 53 savaites.
Faktai:
86 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad reikėtų įvesti privalomą narkomanų gydymą.
83 proc. pritaria, kad reikėtų didinti gydymo ir reabilitacijos įstaigų skaičių, kuriose nuo narkotikų priklausomi žmonės gautų nemokamą pagalbą.
2005 metais socialinės psichologinės reabilitacijos paslaugas gavo 637 asmenys, priklausomi nuo psichiką veikiančių medžiagų. Iš jų 316 buvo ilgalaikės reabilitacijos klientai.
Pernai Lietuvoje užregistruotas 5371 asmuo, priklausomas nuo narkotikų. Tai 360 asmenų daugiau nei 2004 metais.
Realus narkomanų skaičius gali svyruoti nuo 7 iki 10 tūkstančių.
Šiais metais, įgyvendinant Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programą 2004 – 2008 m., NKD paskelbtam reabilitacijos projektų finansavimo konkursui buvo pateikta 20 projektų. Finansavimas – 780 tūkst. litų – skirtas 10 reabilitacijos bendruomenių ir 2 dienos centrams.