Šakių rajono Degutinės kaime gyvenanti Laima Banisevičienė atsidūrė tarsi užburtame rate, norėdama sužinoti, kas kaltas. Prieš pusmetį ji įkrito į neprižiūrimą melioracijos šulinį ir sunkiai susižalojo ranką. Valdininkai kratosi atsakomybės, tarsi norėdami pasakyti, kad moteris pati kalta: dėl to, kad ėjo per pievą, kad nežiūrėjo po kojom, kad įkrito.
Nors praėjo jau pusmetis, Laima Banisevičienė prisimena kiekvieną to ryto akimirką.
„Pernai, spalio viduryje, netikėtai mirė mano brolis, – pasakojo moteris „Lietuvos žinioms”. – Tą dieną, kai turėjo vykti laidotuvės, mes su vyru anksti rytą nusprendėme pervesti mūsų laikomas 4 karves į kitą ganyklą, kitapus kelio Griškabūdis-Žvirgždaičiai. nė nenujaučiau, kad tuojau pat ištiks dar viena nelaimė”.
Ji jau buvo pervedusi į kitą kelio pusę ir ten pririšusi vieną karvę, kai žingsniavo likusiųjų link.
„Tik žingsnį žengiau ir pajutau, kaip krintu kažkur žemyn. Po kelių akimirkų atsidūriau kažkokiame šulinyje, – prisimena Banisevičienė. – Kad tai buvo melioracijos šulinys, supratau tik daug vėliau. O tuomet man buvo svarbiausia, kad nepradėčiau grimzti dar giliau. Jutau, kad esu gal kokių 2 metrų gylyje. Atsargiai patrepsėjau, kad įsitikinčiau, jog po kojomis – tvirtas pagrindas. Suvokdama, jog giliau gal ir neprasmegsiu, mėginau šauktis vyro pagalbos, nes žinojau, kad jis turėtų būti kažkur netoli. Norėjau išrėkti jo vardą, bet negalėjau. Tarsi kas būtų balsą atėmęs. Truputėlį jį atgavau tik tuomet, kai išgirdau vyrą mane šaukiant. Po truputį, švokšdama žodį po žodžio, jį prisišaukiau”.
Tačiau pribėgęs vyras ištraukti moters iš šulinio nepajėgė, nors ir kaip stengėsi. Vos tik ji pajudindavo dešinę ranką, iš karto nusmelkdavo nepakeliamas skausmas.