Kas bus kitas Lietuvos prezidentas?

Nors 2009-ieji metai dar toli, bet jau dabar kalbama, jog daugelis dabartinių politikos įvykių nulemti būsimos kovos dėl prezidento posto.

Tad jei Lietuva iki to laiko dar nebus paskelbta karalyste, kokie pagrindiniai kandidatai į prezidento postą?

Artūras Paulauskas

Kodėl A.Paulauskas turėtų būti prezidentu? Jis priverstas juo būti. Juk socialliberalų reitingai minimalūs, ir tikriausiai jau net ir vudu seansai jos neatgaivintų. Tad tolimesnę politinę ateitį sieti su šia partija būtų neperspektyvu. Ir jei A. Paulauskas nori išlikti politikos elite, jis pagaliau privalo laimėti prezidento rinkimus.

Kol kas jis pats rimčiausias kandidatas. Pats svarbiausias jo privalumas: sugebėjimas įtikinėti ne blogiau nei tai daro geriausias pardavimų agentas Lietuvoje.

Štai prieš 2004 metų Seimo rinkimus jis ėmė ir sugebėjo įtikinti socialdemokratus sudaryti bendrus sąrašus. Po to sugebėjo įtikinti koalicijos partnerius, kad jam reikia Seimo pirmininko kėdės. Kaip jis sugeba įtikinti – būtų atskiras klausimas. Tačiau tai jo pats stipriausias ginklas.

Šį ginklą gali panaudoti įtikinėjant socialdemokratus jį paremti per būsimuosius rinkimus. Pagaliau jei V.Uspaskicho ir A.Paulausko draugystė išliks iki tų laikų, tai labai tikėtina ir Darbo partijos parama. Tiesa, šiuo atveju reikia apsidrausti, jog nelabai aišku, kokia bus Darbo partija tuo metu. Užsitikrinęs tokią paramą, jis tikrai atrodytų solidžiai.

Be to, nereikia pamiršti, kad dar paksogeito metu susikūręs savo kaip valstybininko įvaizdį jis jį sėkmingai išnaudoja iki šiol. Jam net nepakenkia nei bendravimas su V.Uspaskichu, nei skandalai Seimo kanceliarijoje. Jei tokį įvaizdį išlaikys iki 2009-ųjų metų, A.Paulauskas gali atrodyti vienintelis asmuo, kuris vertas prezidento posto.

Kazimira Prunskienė

Savo nagučius ji jau parodė per praėjusius rinkimus. Ir kol koalicijos partneriai pešasi dėl „Mažeikių naftos“, ES pinigų dalybų, jos skandalai nepasiekia.

Apie ją sužinome tik tada, kai ji užsimano vykdyti savo nuosavą užsienio politiką, kuri paprastai yra nukreipta Rusijos link. Tačiau rinkėjui užsienio politikos subtilybės nelabai rūpi. Be to, žinant, kad pusė Lietuvos gyventojų yra rusofilai, vargu, ar galime tai laikyti jos kaip politikės trūkumu, greičiau veiksniu, kuris suteikia jai populiarumo.

K.Prunskienės elektoratas – kairieji ir tie, kurie balsuoja už populistus. Kai skandalai nustekens V.Uspaskichą, jei tik vėl neatgims R. Paksas, ji gali nebeturėti konkurentų. O tai reiškia, kad ji tampa itin stipriu veiksniu.

Petras Auštrevičius

Jei P.Auštrevičius per praėjusius prezidento rinkimus būtų išėjęs į antrąjį rinkimų turą, šiandien jis būtų prezidentas. Tad tikrai gali antrą kartą bandyti laimę.

Tiesa, labai priklausys, kaip susiklostys jo vadovaujamo Lietuvos liberalų sąjūdžio likimas. Jei jis ir liks nykštukinis, tai ilgainiui nunyks ir P.Auštrevičiaus reitingai.

Didžiausia kliūtis P.Auštrevičiui – jo politinis nepastovumas. Per prezidento rinkimus jį rėmė konservatoriai, tačiau jis flirtavo ir su V.Uspaskichu. Po to paliko konservatorius ir pabėgo pas liberalcentristus. O šiems susipykus, pradėjo vadovauti atskilėliams. Toks nepastovumas neįkvėps kitų partijų jį paremti.

Vygaudas Ušackas

Apie Lietuvos ambasadoriaus JAV ambicijas politikos užkulisiuose daug kas kalba. Tad visai nebūtų nuostabu, kad kas nors tomis ambicijomis ir pasinaudotų, pasiūlydami kandidatuoti į prezidento postą.

V.Ušačkas gali pakartoti P.Auštrevičiaus karjeros vingius. V.Ušackas yra sėkmingas ambasadorius, tiesa, menkai žinomas Lietuvoje. Tad iki prezidento rinkimų turėtų sugrįžti į Lietuvą ir užimti reikšmingas bei matomas pareigas. O tam reikalinga politinė parama jau dabar.

Tiesa, galimas ir kitas variantas: jis ramiai atstovauja Lietuvai užsienyje, o likus metams atsistatydina ir pradedamas Lietuvoje „išsukinėti“. Tokiu būdu jis per šituos metus išvengia skandalų, o būnant Lietuoje jų išvengti sunku.

Be to, jį būtų galima „pozicionuoti“ kaip antrąjį V.Adamkų: ilgą laiką buvo užsieniuose, čia Lietuvoje nėra susijęs su interesų grupėmis, be to, puikiai pažįsta užsienio politikus. Ko daugiau reikia Lietuvos prezidentui?

Artūras Zuokas

Atrodo, kad A.Zuoko politinė karjera nebeturi ateities. Taip, A. Zuokas turi didžiulį „abonentinį“ šleifą, ir bet kas gali į jį bakstelti ir pasakyti: „Abonentas“, nes taip įvardijo Seimas. O Lietuva, kaip žinoma, parlamentinė respublika. Tačiau nereikėtų ir A.Zuoko išbraukti iš galimo kandidatų sąrašo. Aišku, pačiam A. Zuokui artimesnis premjero postas, bet jei liberalcentristai triuškinamai nelaimės 2008-ųjų metų Seimo rinkimų, šis postas jam negresia.

Tad kur slypi A. Zuoko prezidentiniai šansai? Štai artėja savivaldybių rinkimai. Labai didelė tikimybė, kad į Vilniaus savivaldybę pretenduos R.Paksas. Juk mero postas – jam vienintelis, kurį pašalintas prezidentas dar gali užimti. Be to, kaip kitaip sugrįšti į politiką. O tada A.Zuokas padarys viską, kad taptų antipaksininkų vėliava. Štai jau dabar jis vis primena, kad visos bylos – tai R.Pakso aplinkos žmonių intrigos.

Be to, reikia pripažinti, kad kitos partijos savo lyderių Vilniaus mieste neišugdė. K.Masiulis, sutikime, geras žmogus, bet ne lyderis. Tad tokioje situacijoje ir vėl gali laimėti A.Zuoko vadovaujama koalicija, kuri ir vėl A.Zuoką išrinks Vilniaus meru. Tai padės jam išsilaikyti visuomenės dėmesio centre iki prezidento rinkimų.

Antra A.Zuoko galimybė yra ta, kad jis suvokiamas kaip Vilniaus politikas. Ir daugeliui rinkėjų atrodo, kad tvarkomi Vilniaus reikalai, kurie nevilniečiams nelabai įdomūs. Tad ir A.Zuoko nuodėmės ne visai Lietuvai įdomios. Ir jei viešųjų ryšių dėka jis bus sėkmingai transformuotas iš Vilniaus į Lietuvos politiką, jo buvusios nuodėmės gali būti užmirštos. Ir štai čia gali glūdėti jo didžiausia galimybė.

Tiesa, nereikia pamiršti dar vieno dalyko: jis susipykęs ne tik su daugeliu politikų, bet ir su įtakingomis verslo grupėmis. Jos tikrai nesnaus ir darys viską, kas jų galiose, kad A.Zuokas net negalvotų apie prezidento rinkimus.

Be abejo, iki prezidento rinkimų yra daug laiko. Gali daug pas pasikeisti. Juk tie, kurie tikrai apsisprendė eiti į prezidentus, medžios savo galimus konkurentus, iškils įvairiausių kompromatų. Be to, iki to laiko gali atsirasti nauji politiniai lyderiai. Tačiau būtų naivu manyti, kad politinės jėgos jau šiandien negalvoja apie būsimus prezidento rinkimus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Kas bus kitas Lietuvos prezidentas?"

  1. Mindaugas Rekštys

    Sveiki, turėtų būti įdomus renginys. Kokia registracijos jame tvarka? Kur kreiptis?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.