Prie kapo – maldininkų minia
Praėjus vieneriems metams po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties į Romą vėl plūdo maldininkai.
Italijos sostinės municipalinės policijos žiniomis, paminėti Karolio Wojtylos atminimą atvyko apie 250 tūkstančių žmonių. Daugiausia – iš Lenkijos ir Italijos.
Šv.Petro aikštė ir Vatikano apylinkės praėjusį savaitgalį vėl atrodė taip, kaip prieš metus: specialios metalo konstrukcijų tribūnos televizijai, šimtai savanorių, mineralinio vandens butelių piramidės, daugybė policijos, greitosios medicinos pagalbos ekipažų.
Prie Vatikano bazilikos jau nuo penktadienio išsirikiavo ilga eilė piligrimų, laukusių galimybės nusileisti į bazilikos požemį ir nusilenkti garsiausiam praėjusio amžiaus pontifikui.
Apie dviejų milijonų maldininkų, kaip ir prieš metus, Roma vakar, žinoma, nesulaukė, užtat transporto kamščių Italijos sostinės centre netrūko: dauguma tikinčiųjų prie popiežiaus kapo atkeliavo turistiniais autobusais.
Tiesa, šiltą, beveik vasarišką sekmadienį ir iškilmingą pirmųjų lenko popiežiaus mirties metinių minėjimą aptemdė tragiška žinia apie Parmos priemiestyje banditų pagrobto pusantrų metų Tommaso Onofri mirtį.
Daugybė italų sekmadienį sostinėje ketino susiburti į didžiulę protesto demonstraciją ir pareikalauti išlaisvinti mažametį, apie kurį nebuvo jokios žinios visą mėnesį.
Sužinoję, kad mažasis įkaitas nužudytas, žmonės pasuko melstis į Šv.Petro aikštę.
Varpas gaudė mirties akimirką
Svarbiausiuoju K.Wojtylos minėjimo ceremonmeisteriu tapo jo įpėdinis popiežius Benediktas XVI.
Vakar 21 valandą 37 minutės Romos laiku – tą akimirką prieš metus nustojo plakti K.Wojtylos širdis – sugaudė didysis Šv.Petro bazilikos varpas.
Artimas Jono Pauliaus II bendražygis Josephas Ratzingeris pasirodė popiežiškųjų apartamentų lange ir tūkstančiams Šv.Petro aikštėje susibūrusių maldininkų perskaitė prisiminimo kalbą.
Kaip ir prieš metus, tikintieji laikė plakatus su reikalavimu paskelbti „subito santo” (it. šventuoju nedelsiant). Daugelis laukė iš popiežiaus Benedikto XVI kokių nors žinių dėl K.Wojtylos paskelbimo šventuoju artimiausiu metu.
Tačiau daugiausia šventųjų per visą Bažnyčios istoriją paskelbęs pontifikas vargu ar nedelsiant taps šventuoju. Jono Pauliaus II palikimas – 85 tūkstančiai puslapių rašytinių dokumentų, kuriuos visus iki vieno pagal kanonizavimo nuostatus privalo perskaityti speciali komisija.
Lenkai laukti nepasirengę
Tiesa, tai nelabai rūpi milijonams lenkų. Jono Pauliaus II tėvynėje pirmųjų jo mirties metinių minėjimo proga buvo reikalaujama, kad jis nedelsiant būtų paskelbtas šventuoju.
Savaitgalį daugumoje Lenkijos miestų šimtai tūkstančių žmonių meldėsi už jo atminimą ir daugelis teigė neabejoją, kad beatifikacijos procesas turi būti baigtas artimiausiu metu.
Šeštadienį Krokuvoje, kur didesnę savo gyvenimo dalį praleido buvęs Šventasis Tėvas, baigėsi šio miesto pontifikato tribunolo sesija, skirta Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju procesui.
Tribunolo nariai paskelbė, kad apklausta 100 liudininkų, tarp kurių – buvę trys pirmieji demokratinės Lenkijos prezidentai – Wojciechas Jaruzelskis, Lechas Walęsa ir Aleksandras Kwasniewskis.
Visi apklausų dokumentai, kurie sudaro du tomus, surašyti lenkų ir italų kalbomis ir jau šiandien bus perduoti Vatikanui.
Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju tribunolo Krokuvoje pirmininkas vyskupas Tadeuszas Pieronekas pareiškė, kad yra visos prielaidos, kad Jonas Paulius II iš karto būtų paskelbtas šventuoju.
Šeštadienį lenkų dienraštis „Zycie Warszawy” rašė: „Vatikane yra didelė grupė kardinolų, pritarianti tam, kad Jonas Paulius II iš karto būtų paskelbtas šventuoju”.
Butas perduotas Bažnyčiai
Jono Pauliaus II mirties metinių proga paskelbta ir apie tai, kad vienas turtingiausių Vidurio Europos verslininkų Lenkijos katalikų bažnyčiai padovanojo butą, kuriame vaikystėje gyveno K.Wojtyla.
Pasak Krokuvos arkivyskupijos, bute Vadovicų mieste turėtų būti įrengtas muziejus.
Didžiausios Lenkijoje kompiuterių programinės įrangos bendrovės „Prokom” savininkas Ryszardas Krauze penktadienį oficialiai perdavė teises į butą Krokuvos arkivyskupui Stanislawui Dziwiszui, kuris daugelį dešimtmečių buvo K.Wojtylos artimiausias patarėjas.
1999 metais Vadovicų centrinėje aikštėje per susitikimą su keliais tūkstančiais maldininkų Jonas Paulius II, prisimindamas vaikystę, sakė: „Gyvenome viename iš šio namo, kuris priklausė ponui Balamuthui, butų. Norėčiau žinoti, ar jis dar gyvas”.
Praėjusiais metais Ronas Balamuthas – JAV gyvenantis žydas iš Lenkijos, kuris paveldėjo pastatą Vadovicuose, paskelbė, kad rengiasi parduoti namą, tačiau sandorio detalės nebuvo skelbiamos.
Dabar paaiškėjo, kad bent jau vienas namo centrinėje Vadovicų aikštėje butų atiteko R.Krauze, ir jis nusprendė perduoti jį Lenkijos katalikų bažnyčiai.