Nors Klaipėdoje tūkstantis laisvų darbo vietų – trečdalis uostamiesčio bedarbių nenori arba jau nebegali dirbti.
Įmonių vadovai, norėdami išsaugoti esančius ir privilioti naujų specialistų, didina darbuotojų atlyginimus, socialines garantijas.
Nedarbo lygis per porą metų mieste sumažėjo nuo 10 iki 3 proc.
Anot Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio, darbo rinka apsisuko 180 laipsnių kampu.
„Dabar darbininkai renkasi darbdavį, o ne kaip anksčiau, kai įmonių vadovai turėjo iš ko pasirinkti darbininkų”, – sakė direktorius.
Anot jo, trūksta įvairiausių specialistų: vairuotojų, suvirintojų, pardavėjų, virėjų, inžinierių, statybininkų, nes daug specialistų išvyko į užsienį.
„Darbdaviai ieško žmonių, kurie nori dirbti. Nesvarbu jų kvalifikacija, norinčius dirbti perkvalifikuoja arba išmoko specialybės”, – sakė direktorius.
Laisvos vietos
Klaipėdoje praėjusią savaitę buvo apie 1000 laisvų darbo vietų ir apie 4000 įregistruotų bedarbių.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos Sąveikos su darbdaviais darbo grupės specialistas Antanas Šipulskis teigė, kad praėjusį penktadienį Klaipėdos mieste, rajone ir Neringoje, teritorijoje, kurią aptarnauja uostamiesčio darbo birža, buvo įregistruotos 1195 laisvos darbo vietos. Klaipėdoje – apie 1000.
„Specialistų pageidavo 235 įmonės. Reikėjo 155 profesijų darbuotojų”, – teigė A. Šipulskis.
Anot jo, daugiausia – per 300 darbuotojų trūko bendrovei „Yazaki Wiring Technologies Lietuva”, kuri gamina laidų rinkinius „Renault” automobiliams.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis nurodė, kad praėjusį penktadienį trijų savivaldybių teritorijoje buvo užregistruoti 4606 bedarbiai. Klaipėdoje apie 4000. Nedarbo lygis – 3,1 proc.
Vengia dirbti
Trečdalis bedarbių stengiasi išsisukti nuo darbo.
A.Adomaitis sakė, kad trečdalis miesto darbo biržos klientų nenori arba jau nebesugeba dirbti.
„Ant jų veidų parašyta, kad dirbti nebegali. Kai kuriuos bedarbius tenka išvesdinti iš darbo biržos su policija, nes ateina reikalauti savo teisių apgirtę” – pasakojo direktorius.
Anot jo, kai kurie bedarbiai nesutinka persikvalifikuoti. Esą laukia, kol atsiras darbo pagal profesiją.
Nepaklausios yra pradinių klasių mokytojų, darželio auklėtojų, veterinarų specialybės.
„Nenorintys dirbti suranda įvairių priežasčių. Tai jiems nepatinka darbdavys. Arba per toli važiuoti į darbą, arba netenkina alga”, – sakė A.Adomaitis.
Darbininkai iš Rytų
Per metus Klaipėdoje mėginama įdarbinti pusę tūkstančio specialistų iš Rytų.
Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos Darbo rinkos programų skyriaus konsultantė Irena Grot sakė, kad pernai buvo gauta 500 prašymų iš uostamiesčio įmonių priimti darbuotojų iš trečiųjų – ne Europos Sąjungos – šalių. Per šių metų tris mėnesius – 150 prašymų.
Ano I.Grot, dirbti į miestą atvyksta žmonės iš Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos ir šiek tiek dirba iš Kinijos. „Jie gali įsidarbinti, jei gauna teisę laikinai gyventi Lietuvoje”, – sakė konsultantė.
Anot V.Andriušio, leidimus dirbti atvykusiems iš trečiųjų šalių suteikia Lietuvos darbo birža, o ne jos padaliniai. „Teisę dirbti Lietuvoje gauna tik atvykę laikinai gyventi aukštos klasės specialistai”, – paaiškino direktoriaus pavaduotojas.
Gelbsti subranga
Individualios įmonės „Rekosta”, kuri užsiima statybomis, direktorius Kęstutis Stasytis sakė, kad įmonėje dirba 80 darbuotojų. „Šiandien pat galėtume priimti į darbą 12 kvalifikuotų specialistų. Ypač trūksta apdailininkų, mūrininkų”, -sakė direktorius.
Pasak jo, nekvalifikuotų darbininkų užtenka. „Tai jie išeina, tai grįžta”, – juokavo direktorius.
K.Stasytis sakė, kad specialistų trūkumą kompensuoja kooperuodamiesi su kitomis įmonėmis, parduodami dalį darbų subrangovams. „Prašome užsakovų atidėti terminus”, – pasakojo direktorius.
Atvyksta net iš Telšių
Į įmonę „Rekosta” apie 10 proc. darbuotojų atvyksta iš kitų miestų.
„Jie atvažiuoja savo arba viešuoju transportu. Atvyksta specialistai net iš Telšių”, – sakė K.Stasytis.
Pasak jo, artimiau gyvenantys keliauja į Klaipėdą kasdien. O atvykstantys iš toliau nuomoja būstą arba gyvena pas gimines.
Anot direktoriaus, ilgą laiką dirbantys įmonėje specialistai yra sėslūs, nenori kaitalioti darbo, todėl ir nepalieka įmonės.
Apie darbuotojų algas direktorius nenorėjo kalbėti. Jis sakė, kad visi darbuotojai yra apdrausti gyvybės draudimu.
Parama šeimoms
Įmonės, norėdamos išsaugoti ir pritraukti darbuotojų, didina jiems socialines garantijas ir kelia atlyginimus.
Vakarų laivų gamyklos bendrovės žmonių išteklių plėtros vadovas Jurijus Lazarukas sakė, kad bendrovėje atlyginimai ypač didėjo nuo 2005-ųjų vidurio.
Pasak jo, aukščiausios kategorijos suvirintojai, turintys tarptautinį sertifikatą, „į rankas” gauna tris tūkstančius litų. I-II kategorijos suvirintojai uždirba apie 1,5 tūkst. litų.
Vakarų laivų gamyklos įmonių grupėje dirba apie 1400 darbuotojų. Iš jų – vienas procentas atvykusių iš trečiųjų šalių.
„Galime pasiūlyti darbo aukštos kvalifikacijos suvirintojams, korpusininkams ir kitiems specialistams”, – teigė J.Lazarukas.
Anot jo, kai kuriems specialistams yra skiriami tarnybiniai mobilieji telefonai ir automobiliai. Visi bendrovės darbuotojai apdrausti gyvybės draudimu.
J.Lazarukas sakė, kad į gamyklą sugrįžta vis daugiau anksčiau dirbusių specialistų.
„Kuriama paramos darbuotojų šeimoms programa. Ypač bus remiami jų vaikai”, – teigė jis.