Pastaruoju metu Klaipėdoje smarkiai išaugo narkotikų pasiūla – taip tvirtina patys narkomanai. Tokia informacija privertė sunerimti Priklausomybės ligų centro specialistus, kurie perspėja gyventojus, o ypač auginančius paauglius vaikus, atidžiau stebėti savo atžalas.
Su „Vakarų ekspresu” sutikęs pasikalbėti jau daugiau nei dvidešimt metų narkotikus vartojantis 43-ejų klaipėdietis sako esąs pašiurpęs dėl to, kas darosi – narkotikų liūne skęsta ne tik paaugliai, bet ir vaikai.
„Dabar pradeda „badytis” jau nuo trylikos metų. Toks vaikigalis kartą prie manęs priėjo ir lyg niekur nieko paklausė: „Ar turi „kaifo”?” – pasakojo vardo prašęs neskelbti vyriškis.
Anot narkomanų, Klaipėdoje šiuo metu yra narkotikų perteklius. Apie tai, kad narkotikai, ypač – heroinas, tapo lengviau prieinami, byloja ir staiga sumažėjęs Priklausomybės ligų centro pacientų skaičius. Galėdami nesunkiai gauti narkotikų jie nesileidžia įkalbinėjami gydytis.
Nemato reikalo gydytis
Anot centro vyriausiojo gydytojo Lino Slušnio, Klaipėdoje niekada nebuvo sunku įsigyti dozę.
„Tačiau panašu, kad pastaruoju metu pradėjo veikti išties rimtas narkotikų platintojų tinklas, kuris rūpinasi, kad mūsų jaunimui nepritrūktų kvaišalų. Apie tai sužinojome kalbėdamiesi su savo pacientais”, – sakė L. Slušnys.
Vyr. gydytojo įsitikinimu, jei situacija nesikeis, galima laukti narkotikų kainų kritimo. Tai reiškia, kad stiprūs narkotikai – heroinas – bus dar lengviau prieinami. Dėl to nuo narkotikų priklausomiems asmenims bus dar sunkiau pasiryžti gydymui. „Pirmuosius simptomus mes jau pastebime – skyriuje ėmė mažėti ligonių. Nors pavasarį ir vasarą jų visada būna mažiau negu šaltuoju laiku, tačiau šįkart, matyt, kaltas ne tik atšilęs oras”, – svarstė L. Slušnys.
Šiuo metu Priklausomybės ligų centro antrojo skyriaus stacionare gydomi šeši narkomanai – trys vyrai ir trys moterys. Galėtų būti priimta dar dešimt pacientų, tačiau norinčiųjų nėra.
„Jie sako, kad pilnas miestas yra privežtas narkotikų, tad jiems nėra reikalo gultis gydytis”, – sako buvusius pacientus dažnai gatvėse sutinkantis psichologas Romas Liachavičius. Paprastai narkomanai gydymui ryžtasi pristigę kvaišalams pinigų arba susigriebę, kad gyvenimas slysta jiems iš rankų. Tačiau dažnai gydymas pirma laiko nutraukiamas, ir pacientai vėl išskuba į gatves ieškoti savo „vaistų”.
„Narkomanų – tūkstančiai”
Specialistų žodžius patvirtina ir patys narkomanai, sutikę pabendrauti su „Vakarų ekspreso” korespondente.
„Pačiam pasiryžti gydytis yra labai sunku. Bet jei nebeturi kur gauti dozės, esi priverstas kreiptis į medikus”, – sako ne kartą su šia priklausomybe nesėkmingai kovoti bandęs Sergejus (vardas pakeistas).
Pasak jo, dar visai neseniai dauguma narkomanų Klaipėdoje vartojo aguonos ekstraktą, nes heroino buvo beveik neįmanoma gauti. Tačiau dabar tai jau ne problema. Sergejaus teigimu, heroinas tapo labai populiarus, tuo labiau kad praėjusią vasarą dėl dažno lietaus daug aguonų supuvo.
„Kiek Klaipėdoje yra narkomanų? Labai daug. Ne dešimtys, ne šimtai, o tūkstančiai. Vartoja labai daug jaunimo, netgi vaikų”, – tvirtino Sergejus.
Rasa, jauna moteris, vartojanti narkotikus dešimt metų, baisisi: „Kas iš tokių vaikų išaugs? Koks bus jų išsivystymas? Sunku net įsivaizduoti”.
Dvi dukras auginanti moteris sako Klaipėdoje žinanti bent septynias vietas, kur gali bet kuriuo metu įsigyti kvaišalų. Sergejus tvirtino žinantis bent dvidešimt tokių „taškų”.
„Nusipirkti narkotikų – ne problema. Paskambink, ir gausi. Prekyba vyksta visur – ir namuose, ir gatvėje, nes viskas padaroma labai greitai – nieko neįtarsi. Daugiausia narkotikus platinantys asmenys ir patys yra narkomanai. Tačiau jie labai atsargūs – juk bausmės yra labai griežtos. Gali nusipirkti tik per pažįstamus”, – pasakojo Sergejus ir Rasa.
Jie abejojo, ar jų pažįstami prekeiviai užsiima naujų „klientų” verbavimu, nes, anot Sergejaus, ir taip turi jų pakankamai.
Sergejus tvirtina, kad tarp Klaipėdos narkomanų yra ne tik visiškai degradavę asmenys. Tarp „sėdinčių ant adatos” yra ir valdininkų, ir verslininkų, ir kitų aukštas pareigas einančių žmonių. „Tik tie, kas turi pinigų, vartoja kokainą. Ir jie paprastai uosto. Tačiau jei uostai, anksčiau ar vėliau pradėsi ir badytis”, – teigia Sergejus. Vyriškis tvirtina, jog labai gailisi taip susigadinęs gyvenimą. „Viską atiduočiau, kad tik nežinočiau, kas tai yra. Aš pradėjau vartoti sovietmečiu, kai visai nebuvo informacijos, kas yra tie narkotikai ir kokios gali būti pasekmės. Žinojau tik tiek, kad tai yra negerai”, – atviravo pašnekovas.
Kam reikia – tas randa
„Vakarų ekspreso” kalbinti studentai ir moksleiviai, prašę neatskleisti jų vardų, neigė žiną, kur galima įsigyti narkotikų. Tačiau jie pripažino, kad „kam reikia – tas ir randa”.
„Man niekada nėra siūlę pirkti narkotikų ir aš nepažįstu nė vieno, kuris juos vartotų. Bet aš žinau, kad jei norėčiau, tikrai galėčiau narkotikų įsigyti”, – sakė vienos uostamiesčio mokyklos abiturientas, beje, manantis, kad narkomanijos grėsmė nėra tokia didelė, kiek ja yra gąsdinama.
„Vienas narkomanas iš manęs kartą bandė atimti pinigus, bet apskritai su narkotikais aš nesu susidūręs. Mano aplinkoje jie tikrai nėra platinami ir net neįsivaizduoju, kur jų reikėtų ieškoti. Turbūt narkotikai daugiau platinami diskotekose, naktiniuose klubuose, o aš juose lankausi retai. Netikiu, kad narkotikais būtų prekiaujama universitete”, – mūsų dienraščiui sakė vienas Klaipėdos universiteto studentas.
Psichologas R. Liachavičius neabejoja, kad narkotikų platintojai veikia labai aktyviai – ne paslaptis, kad jie ateina prie mokyklų per pertraukas. Jaunimas, anot psichologo, tikrai žino, kur ir kaip juos rasti.
„Kol nedirbau šioje srityje, aš irgi nepastebėdavau narkotikus vartojančių žmonių, – sako psichologas. – Tarp jaunimo populiariausi ekstazis ir amfetaminas. Moksleiviai netgi žino, po kiek reikia vartoti, kad gerai jaustųsi.”
Lėšos prevencijai – juokingos
Pasak Seimo narės Narkotikų kontrolės komisijos pirmininkės Ramunės Visockytės, Lietuvoje veikia labai gerai organizuotas narkotikų platinimo tinklas, o narkomanijos lygis šalyje tampa grėsmingas. Parlamentarė pritaria, kad įvairūs narkotikai tapo labai lengvai prieinami.
„Man keista, kad Lietuva giriasi narkotikų prevencijai skirianti kelis milijonus litų. Su tokiomis lėšomis nieko nepadarysi”, – tvirtina R. Visockytė.