Žvelgiant į esamą padėtį rinkoje galima konstatuoti, kad naujos statybos butų pasiūla kol kas vis dar gerokai atsilieka nuo aukštos paklausos. Tiesa, šiandien turbūt niekas negalėtų tiksliai pasakyti, kiek butų nuperka arba užsirezervuoja galutinis pirkėjas – t.y., žmogus perkantis butą tam, kad jame gyventų, o ne nuomotų ar tiesiog perparduotų už aukštesnę kainą. Iš tikrųjų situacija rinkoje problematiškėja: spekuliacijos tempai auga nė kiek ne lėčiau nei naujos statybos butų kainos. Kuo labiau kyla kainos, tuo labiau gausėja ir norinčių lengvai pasipelnyti rinkos dalyvių gretos: dažnai butai prieš patekdami galutiniam pirkėjui pakeičia ne vieną šeimininką (rezervuotoją). Stebint kokiu greičiu ir kokiais kiekiais yra rezervuojami butai naujos statybos projektuose (kaip per kelias dienas rezervuojama kelios dešimtys ar net šimtai butų), kyla retorinis klausimas ar apskritai artimiausiu metu žmogus, norintis įsigyti butą tiesiog sau, galės jį pirkti iš pirmų rankų už rinkos kainą. Naujų statybos projektų patirtis rodo, kad jei butai parduodami rinkos kainomis, didžiumos jų nelieka per kelias savaites, kadangi prekė parduodama rinkos kainomis yra patraukli ne tik galutiniams vartotojams, bet ir spekuliuojantiems ja. Tad nenorėdami parduoti „per greitai” didžiuma statytojų pradeda pardavimus kiek aukštesnėmis kainomis nei esamas rinkos lygis. Kadangi didžioji pasiūlos dalis ir susidaro iš šių pasiūlymų, greitai aukštesnės nei rinkos kainos, esant aukštai paklausai, tampa tiesiog rinkos kainomis, o statytojai vėl „priversti” kelti kainų lygį, kad neparduotų per greitai likusių butų. Tokia kainų karuselė lemia, kad per pastaruosius 3 mėnesius naujos statybos butų kainos Vilniuje kilstelėjo dar apie 15 proc., o šiuo metu yra parduota arba rezervuota beveik 70 proc. iš daugiau nei 5 200 butų, kuriuos realiai planuojama baigti statyti ir priduoti naudojimui iki 2006 m. pabaigos.
Daugiausia butų 2006 metais numatoma pastatyti šiaurės vakariniame Vilniaus gyvenamųjų rajonų masyve (Lazdynai, Karoliniškės, Pašilaičiai, Fabijoniškės, Šeškinė, Viršuliškės, Justiniškės, Pilaitė). Šiuose rajonuose planuojama iki metų pabaigos atiduoti naudojimui apie 2 400 butų, kas sudaro beveik 50 proc. visos naujų statybų pasiūlos. Tradiciškai daug statoma ir Žirmūnų bei Šnipiškių regione, kur šiemet planuojama baigti beveik 900 butų. Iš viso vidutinei klasei skirtų butų (kurių pardavimo kainos su daline apdaila svyruoja nuo 3 500 iki 5 500 Lt/m2) pasiūla sudaro daugiau nei 80 proc. visų statomų butų. Daug mažesnė pasiūla yra prestižiniuose rajonuose (Centras, Senamiestis, Antakalnis, Žvėrynas) – juose statomi ir parduodami butai rajonuose sudaro apie 17 proc. visos pasiūlos. Parduodamų butų vieno kvadratinio metro kaina šiuose rajonuose retai būna mažesnė nei 6 000-7 000 Lt/m2, o aukščiausios kainų ribos siekia 18 000 Lt/m2. Kita vertus, reikia pastebėti, kad net ir už itin aukštas kainas butai, ypač Senamiestyje, rezervuojami itin greitai – ilgiau neparsiduoda tik ne itin racionalaus išplanavimo, tamsūs ar dėl kitų priežasčių mažiau patrauklūs butai. Viena iš didelio nekilnojamojo turto prestižiniuose rajonuose priežasčių: ribota pasiūla. Pavyzdžiui, lyginant pasiūlą 2003-aisiais ir 2006-aisiais metais, galima pastebėti, kad 2003 m. prestižiniuose rajonuose buvo pastatyta apie 590 butų, o 2006 m. šiuose rajonuose planuojama baigti apie 890 butų. Tuo tarpu „miegamuosiuose” rajonuose skaičių skirtumas įspūdingesnis: likusiuose miesto rajonuose 2003 m. buvo pastatyta 1 430 butų, lyginant su planuojamais 4 300 šiais metais. Tad „ekonominės” klasės butų pasiūlos padidėjimas lyginant su 2003-aisiais metais yra 200 procentų. Deja, auganti tiek natūrali, tiek spekuliatyvinė paklausa lemia, kad dar kelerius metus butų „per daug” tikrai nebus nei centrinėje miesto dalyje, nei miesto pakraščiuose. Kita vertus, laikui bėgant auganti pasiūla turėtų po truputį mažinti spekuliacijų rinkoje įtaką bei lemti kainų stabilizaciją. Lėtėjant kainų augimo tempams turėtų kiek mažėti ir nekilnojamojo turto rinkos kaip lengvo uždarbio rinkos patrauklumas, tuo pačiu nebūtų dirbtinai mažinama pasiūla. Tačiau šiandien esant dideliam kiekiui galutinių vartotojų – žmonių, kurie nori pirkti butą gyvenimui, ir kurie kol kas priversti lenktyniauti su spekuliantais, kas greičiau rezervuos butą, prielaidų greitai kainų stabilizacijai nedaug. Kita vertus, itin spartus kainų kilimas, kuris paremtas ne tik kylančia ekonomika ir geromis kreditavimo sąlygomis (kurios iš esmės gali ir pablogėti), bet ir dirbtinai mažinama pasiūla (tiek dėl biurokratinių veiksnių, tiek dėl spekuliacinių) bei ne visada realiais lūkesčiais (prasimanymais dėl euro), neturėtų būti pagrindu rožinėms rinkos prognozėms, kuriose numatomas begalinis kainų augimas visuose rinkos segmentuose. Visgi, reikia pripažinti, kad tokie svarbūs faktoriai kaip vietos kokybė, statybos kokybė, statytojo kultūra (statytojo įsipareigojimų vykdymas) ir pan., dabartinės rinkos sąlygomis yra beveik nevertinami. Tačiau visiškai neabejotina, kad ateityje augant pasiūlai, taip pat ir konkurencijai, keičiantis pirkėjų požiūriui į rinką bei joje siūlomą produktą, įsigijus prastą prekę, galima patirti nuostolių net ir nesant rinkos krizei.
Norėdami gauti papildomos informacijos apie nekilnojamojo turto rinką Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ar Lenkijoje arba užsisakyti specializuotus Jums aktualios rinkos dalies ar vykdomo projekto rinkos tyrimus, prašome kreiptis į UAB „Ober-Haus” nekilnojamojo turto rinkos analitikus.