Tautodailės salone „Marginiai” atidarytoje Antano Ridiko iš medžio drožtų paveikslų parodoje – marinistiniai, religiniai bei medžioklės motyvai.
„Pirmąją, Palangos Juzės, skulptūrėlę iš medžio išdrožiau dar būdamas visai mažas vaikas, todėl net nepamenu, kiek man buvo metų”, – sako autorius, drožybos išmokęs iš savo tėvo ir po šiai dienai dirbąs paprastais šio naudotais kaltukais.
Antanas, baigęs Telšių taikomosios dailės technikumą, skobia medinius stebuklus jau dvi dešimtis metų. Medžio apdirbimo įmonėje jis dirbo gotikinio ar baroko stiliaus baldus, kurių pavyzdžių atsibogindavo iš muziejų.
„Tačiau renčiant baldus, labiausiai įnikdavau į ornamentų, detalių išraitymus. Manau, kad mano išdrožtuose paveiksluose gyvybės, vyksmo yra kur kas daugiau, jie man tiesiog šviečia”, – atvirauja autorius, kuris kaltu darbuojasi tarsi dailininkas teptuku.
Sakė nė vieno paveikslo nesugadinęs, nes iš pradžių piešia eskizus, vėliau – juvelyriškai kruopščiai pjaustinėja.
„Drožimo – beicavimo bei vašku padengimo – būdas yra grynai mano išrastas, – tikina Antanas. – Man labai svarbu išgauti spalvas ir šešėlius, bangų pavidalus ir šviesos žaismą. Iš toliau paveikslas atrodo tarsi nutapytas. Man teko kruizinių laivų turistams, pabirusiems į Teatro aikštę, demonstruoti, kaip tai darau, tai jie žiūrėjo akis išpūtę, kaip drožiu, tuos paveikslus čiupinėjo ir pirko. Tikiuosi šios parodos paveikslus parduoti Kaziuko mugėje – tiems, kurie vertina autentišką rankų darbą”, – sakė tautodailininkas.