Tie, kam teko susižaloti ar susirgti lankantis užsienio šalyse, žino, kaip nejauku pakliūti į gydymo įstaigą ir kiek daug rūpesčių laukia grįžus namo. Tačiau neretai tų rūpesčių būna gerokai daugiau nei galima įsivaizduoti.
Lūžo pirštas
Kad būtų lengviau suvokti, kas mūsų žmogaus laukia svečioje šalyje, verta aprašyti klaipėdietės patyrimą keliaujant po Prancūziją. Praėjusią vasarą ji ten susižalojo kojos pirštą. Teko kreiptis į vietos ligoninę. Medikai suteikė pirmąją pagalbą, sugipsavo sužalotą pirštą, prieš tai padarę rentgeno nuotrauką.
Ligoninėje pinigų mokėti nereikėjo, tad klaipėdietė naiviai nusprendė, jog jai šis nuotykis piniginių nuostolių nebus atnešęs. Grįžusi ji vis dėlto nusprendė kreiptis į savo draudimo bendrovę, kurioje yra apsidraudusi gyvybę kaupiamuoju draudimu.
Nesugebėjo išversti
Pirmosios išlaidos prasidėjo, kai draudimo kompanijai teko įrodyti, jog moteris tikrai patyrė traumą. Kadangi prancūzų medikai jai rentgeno nuotraukų nedavė, teko dar kartą daryti nuotraukas. Tačiau šįkart rentgenu šviesta ne viena, o abi pėdos, kad būtų geriau matyti sužalojimo vieta. Už šias nuotraukas moteris sumokėjo 20 litų.
Dar daugiau vargo buvo su prancūzo gydytojo pateikta diagnoze. Ji buvo surašyta ranka ant firminio ligoninės blanko. Draudimo darbuotojai pareikalavo šio dokumento vertimo. Vertimo biuro darbuotojos patikino, jog prancūzų kalba Lietuvoje yra egzotika, ir už šio dokumento vertimą paėmė padidintą 40 litų mokestį. Kai atėjo atsiimti išversto dokumento, moteris buvo nustebinta dar labiau – vertimą sudarė tik blanko tekstas, o gydytojo diagnozė, pasak vertėjos, buvo neįskaitoma. Teko paaiškinti, jog tekstas turėtų būti identiškas lietuvio chirurgo parašytai išvadai po rentgeno nuotrauka.
Užgriuvo sąskaitos
Gavusi 200 litų draudimo išmoką už patirtą piršto lūžį klaipėdietė apsidžiaugė išlošusi beveik pusantro šimto litų. Bet džiaugsmas buvo nepagrįstas. Po kelių mėnesių savo pašto dėžutėje moteris rado laišką iš to Prancūzijos miestelio, kuriame vasarą lankėsi. Tai buvo 90 eurų sąskaita už gydymą. Ligonių kasų darbuotoja patikino, kad šiuos pinigus sumokės ligonių kasa, tad moteris kelioms savaitėms nurimo.
Kai ji gavo dar vieną prancūzų sąskaitą, suprato, kad jos rūpesčiai dar nesibaigė. Šįkart buvo prašoma sumokėti 27 eurus. Nuo šios prievolės ligonių kasos jos nebeišgelbėjo. Paaiškinimas buvo keistas – pagal tos šalies įstatymus dalį gydymo išlaidų privalo apmokėti pats pacientas. Šis įstatymas privalomas ir užsieniečiams.
Sumokėjo čekiu
Moteris pagalvojo – viskas lyg ir logiška, kiek gavo iš draudimo, tiek ir turės išleisti. Netrukus paaiškėjo, kad už pinigų siuntimą į kitą valstybę jai teks sumokėti nuo 80 iki 90 litų, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudosis.
Apmaudu mokėti už siuntimo paslaugą tiek pat, kiek pinigų teks siųsti. Nė vieno klaipėdietės aplankyto banko darbuotojai nepasiūlė kito būdo siųsti pinigus į užsienio valstybę.
Tik paskutinę minutę vieno banko darbuotoja pastebėjo sąskaitos lapo kitoje pusėje užrašą, aiškinusį, jog galima sumokėti čekiu. Tai buvo lyg išgelbėjimas. Mokėjimo čekis kainavo vos kelis litus. Jį moteris išsiuntė registruotu laišku.
Tiesa, po kelių dienų klaipėdietė pasigailėjo sutaupiusi kelis litus ir nepasinaudojusi brangesne pašto paslauga, kad gautų atsakymą, jog vokas tikrai įteiktas adresatui. Šias abejones sustiprino po poros savaičių prancūzų atsiųstas dar vienas raginimas sumokėti sąskaitą.
Pašto darbuotojos patarė neskubėti pradėti laiško paieškos, nes gruodį, kai buvo išsiųstas čekis, viso pasaulio paštininkai turėjo be galo daug darbo.
Pranešė prancūziškai
Sausio viduryje atėjo dar vienas prancūzų kalba parašytas laiškas. Jame buvo paminėta 27 eurų suma ir parašyti dar keli sakiniai. Anglų kalbos žinių moteriai buvo per maža suprasti, ką šiuo laišku pranešė prancūzai. Kas tai – dar vienas įspėjimas, jog privalu sumokėti, ar patvirtinimas, jog pinigai gauti? Didžiojo klausimo sprendimas grėsė dar 40 litų praradimu už vertimą.
Laimė, moteris prisiminė pažįstanti vieną prancūzų kalbos mokytoją. Spėjimas, jog galantiškieji prancūzai atsiuntė patvirtinimą apie gautą čekį, buvo kompetentingai patvirtintas.
Piršto sužalojimo ir mokėjimo už medikų paslaugas istorija užtruko pusmetį, bet baigėsi laimingai, nes gyvybės draudimo išmoka padengė išlaidas.