Vakar Kaune baigtas filmuoti Igno Jonyno trumpametražis filmas „Šokantis kirminas”. Miesto erdvėse kurtos finalinės tragiškos atomazgos juostos scenos. Filmo režisierius žada, kad „Šokantį kirminą” vasaros pradžioje išvys šalies kino teatrų lankytojai.
Filmavo aštuonias dienas
Pirmadienio rytas. Įprastai miesto teatrai tą dieną nedirba. Nepaisant to, į Kauno valstybinį muzikinį teatrą renkasi žmonės. Minioje – daugiausiai senyvo amžiaus kauniečiai. Keisčiausia, kad nė vienas jų neturi bilieto, tačiau be jokių kliūčių įeina į pagrindinę teatro salę.
Ant scenos – jokių dekoracijų, viduryje – kino kamera, prieš specialų monitorių įrengta režisieriaus vieta ir daugybė kažką veikiančių žmonių. „Filmuojam!” – sušunka režisierius, ir scenoje įsivyrauja visiška tyla, tačiau susirinkusieji ploja, kai kurie net šaukia. Daugelis jų įsijautę tarsi profesionalūs aktoriai. Ir ne be pagrindo, nes pirmadienio rytą į Kauno valstybinį muzikinį teatrą rinkęsi žmonės buvo ne žiūrovai, o aktoriai, vaidinę režisieriaus Igno Jonyno filme „Šokantis kirminas”.
Vasaros pradžioje kino ekranuose pasirodysianti juosta filmuota aštuonias dienas, paskutiniąją – Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Praėjusią savaitę kameros ir filmavimo komanda stebino Verkių rūmų, sostinės Jaunimo teatro, taksi parko ir viešbučio „Le Meridien Villon” lankytojus.
„Šios vietos pasirinktos neatsitiktinai. Su režisieriumi besistengdami sukurti itin prabangaus, didingo teatro vaizdą, stengiamės surasti tokias vietas, kurios ir atspindėtų filmo dvasią”, – sakė filmo dailininkė Jurga Gerdvilaitė.
Nusivylusio aktoriaus istorija
Trumpametražis filmas pasakos apie vieno aktoriaus gyvenimą, kuriam nuolat tenka būti dubleriu. Nors didžioji dalis filmo – pagrindinio herojaus sapnas, tačiau jis nesibaigia net personažui atmerkus akis. Filmavimo aikštelėje dirbantys kūrėjai nenorėjo išduoti visų siužeto detalių, tačiau užsiminė, kad filmo pabaiga neprimins Holivudo kūrinių finalo.
Po kelių akimirkų režisierius vėl susirinkusiuosius paragino nutilti. Filmuota viena paskutiniųjų filmo scenų, kurioje pagrindinis herojus (aktorius Dainius Kazlauskas) sulaukia svajonės išsipildymo – jis pakviečiamas atlikti pagrindinį vaidmenį. Kiti siužeto vingiai – jau sumontuotoje juostoje. „Scenarijus parašytas taip, kad kiekvienas galės sudėlioti istoriją pagal „savo sugedimo laipsnį”. Kūrėjai, žinoma, turi savo variantą, kurio galutinę versiją žiūrovai galės pamatyti jau vasaros pradžioje”, – intriguoja režisierius Ignas Jonynas. Jis džiaugiasi, kad juostos filmavimai buvo sklandūs. „Džiaugiuosi dirbdamas su bendraminčių profesionalų komanda. Visi kūrėjai puikiai žino savo darbą”, – sakė režisierius, įpusėjus vakarykščiams filmavimams.
Žiūrovai galės interpretuoti
Lietuviškojo kino kūrėjai neišrankūs, jie tiesiog teatro užkulisiuose gėrė kavą ir arbatą, užkandžiavo. „Pietauti nėra nei laiko, nei pinigų”, – valgydama sumuštinį aiškino juostos gamybos vadovė Asta Valčiukaitė. Pietų pertrauka – puiki galimybė pakalbinti režisierių, vadinamą vienu talentingiausių jaunųjų kino kūrėjų. Ar tiesa, kad šį kartą jo filmas skirtas visiems, kuriems kyla klausimas „Ko aš noriu?” „Tenka dirbti ne tik teatre, bet ir kine. Matau ne tik premjerinę teatro pusę, bet ir nelaimingas, skaudžias istorijas, dvigubą artisto gyvenimą. Tai ir bandau parodyti šiame filme”, – sakė režisierius.
Jis ketina patiems žiūrovams palikti galimybę susidėlioti savo istoriją. „Filme gausu mistinių elementų, todėl žiūrovas turės galimybę interpretuoti”, – žada režisierius.
Dar debiutinis A.Jonyno filmas „Sekmadienis toks, koks yra” parodė režisieriaus gebėjimą sukurti intriguojančią, netikėtų posūkių kupiną istoriją, kurioje nagrinėtos šiandienos jaunimo laisvalaikio leidimo, amžinosios šeimos ir meilės problemos. Jam antrino ir juostos dailininkė, kuri stipriąja juostos puse įvardijo vizualumą. „Norime padaryti tokį filmą, kuris būtų vizualus tarsi reklaminis klipas”, – sakė filmo dailininkė J.Gerdvilaitė. Ji tiki juostos sėkme dar ir todėl, kad daugeliui aktorių kostiumus siuvo geriausi šalies dizaineriai.
Populiarėja trumpametražis kinas
Pagrindinį vaidmenį filme kuriantis Dainius Kazlauskas vakar užkulisiuose ir scenoje vaikščiojo su klouno kostiumu. Baltai išdažytas veidas ir kvaila kepuraitė nė kiek netrikdė scenos ir kino profesionalo. „Mano vaidinamas herojus taip ir nerado išeities, nerado atsakymo. Taip nutinka kiekvieno menininko gyvenime, filmas – labai reali istorija”, – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas.
D.Kazlauskas įsijautė į vaidmenį ir tikino, kad filmavimo aikštelėje jaučiasi kaip niekada gerai. „Labai gera atmosfera: dirba tik geri bičiuliai lietuviai, jie žino, ko nori”, – sakė pagrindinio vaidmens atlikėjas. Naujosios juostos kūrėjai pastebi, kad pastaruoju metu šalyje populiarėja trumpametražiai lietuviški filmai. „Žmonės pasiilgo lietuvių aktorių, juos nori matyti ne tik teatre, bet ir kine. Ne toks svarbus metražas. Manau, kad daugelis svajoja apie pilnametražius filmus, tačiau Lietuvoje tam vis dar trūksta finansų”, – sakė filmo „Šokantis kirminas” režisierius. Kurdamas trumpojo metražo filmus jis sako įgyjąs patirties.
Filmo premjera turėtų įvykti sostinės kino teatruose. Vėliau su kitų režisierių trumpojo metražo filmais „Šokantį kirminą” ketinama rodyti ir kituose šalies miestuose. Kaune ir sostinėje kurtą juostą ketinama parodyti ir ne viename tarptautiniame kino festivalyje. Filmo biudžetas – per 300 tūkstančių litų.