Valstybės švenčių dienomis prie gyvenamųjų namų, įmonių pastatų keliamos valstybinės vėliavos kartais tik piktina praeivius – būna nublukusios, net apiplyšusios. Tai, kaip vėliavų gamintojai ir pardavėjai laikosi nustatytų reikalavimų, turėtų stebėti Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, tačiau pripažįstama, jog dėl didelio darbo krūvio ne visada pavyksta kontroliuoti į rinką patenkančių vėliavų kokybę. Šiuo metu nėra tiksliai aišku, kokiomis švenčių dienomis būtina iškelti valstybinę vėliavą.
Pasak miesto dizainerio Romualdo Lukšo, nors tikrinti, kokios vėliavos keliamos prie pastatų, neįeina į Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigas, vis dėlto stengiamasi atkreipti į tai dėmesį.
R.Lukšo teigimu, situacija mūsų mieste iš esmės nėra bloga, tačiau ir nublukusių, ir apiplyšusių vėliavų vis tiek pasitaiko, nors už tai pastatų savininkams numatyta atsakomybė.
„Turiu tokį įprotį Vasario 16-ąją pavažinėti po miestą – pažiūriu, kaip pasipuošęs. Dėmesį atkreipiu ir į vėliavas. Gal mano nuomonė ir nėra teisinga: gal geriau visai nekelti vėliavos nei iškelti apiplyšusią ar nublukusią”, – sakė PB R.Lukšas.
Tokių vėliavų, kurios visai neatitiktų nustatytos spalvinės gamos, miesto dizainerio teigimu, jau senokai neteko matyti. „Gal jau ir nebėra? Mano nuomone, tokių vėliavų buvo pačioje Nepriklausomybės pradžioje, kai ne vienas vėliavas siūdavosi pats, nes buvo sunku jų įsigyti”.
Tiesa, praėjusiais metais problemų būta kai kuriose miesto mokyklose – jų iškeltos vėliavos buvo labai nublukusios. Tačiau R.Lukšas patikino, kad dabar situacija pasikeitusi.
„Praėjusiais metais organizavome reidus, tikrinome, kokios vėliavos kabo prie švietimo įstaigų, rašėme raštus jų direktoriams. Šiemet – bent jau dabar – situacija yra gera”, – tikino dizaineris.
Tikrina, kokias siuva ir parduoda
Šiuo metu valstybinėmis vėliavomis prekiauja reklamos bendrovės, knygynai, net raštinės reikmenų parduotuvės ir pan. Jų kaina būna labai skirtinga ir svyruoja nuo trisdešimties iki daugiau nei 100 litų.
Kokios vėliavos patenka į rinką ir ar jos atitinka nustatytus reikalavimus, tikrina Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Inspekcijos duomenimis, šiuo metu teisę gaminti vėliavas turi 16 šalies bendrovių. Panevėžyje tokia įmonė viena – UAB „Aukštaitijos reklama”.
Inspekcijos Gaminių kontrolės skyriaus vyriausios valstybinės inspektorės Onos Kušeliauskaitės teigimu, atskirai tikrinti vėliavas inspekcija įpareigota nuo 2004 metų. Jos teigimu, palyginti su 2004-aisiais, praėjusiais metais pažeidimų sumažėjo: inspektoriai, atlikę 23 tikrinimus, rado tik šešis pažeidimus.
2004 metais daugiausia pažeidimų padarydavo gamintojai, o praėjusiais metais jie registruoti vėliavų pardavėjams.
Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – vėliavos neatitinka nustatytų standartų. Buvo nustatytas vienas atvejis, kai vėliava neatitiko spalvinio etalono. Taip pat randama ženklinimo pažeidimų.
O.Kušeliauskaitės teigimu, skundų dėl vėliavų dabar inspekcija nėra gavusi, tačiau inspektorė sakė negalinti užtikrinti, jog vėliavos pirkėjas įsigis tikrai kokybišką daiktą. Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos darbuotojams sunku patikrinti visus pardavėjus, nes tam pačiam inspektoriui tenka tikrinti ne tik vėliavas, bet ir visus tekstilės gaminius – drabužius, audinius ir kt. Todėl O.Kušeliauskaitė patarė perkant vėliavą visada įsitikinti, kad nurodytas jos gamintojas. Taip pat galima pasidomėti vietos Savivaldybėje, ar šis gamintojas turi licenciją tokiai veiklai.
„Pardavėjas nėra įpareigotas turėti tokią informaciją, – sakė inspektorė. – Kita vertus, aš niekada neimčiau prekės neįsitikinusi, ar gamintojas turi licenciją: galbūt vėliava siūta kur nors namuose iš neatitinkančių reikalavimų medžiagų”.
Patiems gamintojams taip pat vertėtų pasidomėti, ar kas nors nebando prisidengęs jų vardu pardavinėti vėliavų.
O.Kušeliauskaitės teigimu, inspekcija stengiasi tikrinti kuo įvairesnius objektus, tačiau, kilus neaiškumams dėl vėliavos kokybės, į jos specialistus gali kreiptis ir patys pirkėjai.
Specialistė priminė, kad šiuo metu įstatymai nereglamentuoja vėliavų dažymo atsparumo, tačiau gausėjant pirkėjų skundų dėl greitai blunkančių vėliavų, svarstoma galimybė įstatymiškai reglamentuoti ir tai.
Tikrina nuolat
Kaip jau minėta, Panevėžyje teisę gaminti vėliavas turi tik UAB „Aukštaitijos reklama”. Ši įmonė buvo Lietuvoje trečioji, gavusi Ūkio ministerijos licenciją tokiai veiklai.
Bendrovės komercijos direktoriaus Gytauto Nefo teigimu, pirkėjas, įsigydamas vėliavą, turėtų apsidrausti – paprašyti informacijos apie licenciją. Jo manymu, tai užtikrintų, kad gaminys kokybiškas, – juk vėliavų gamintojai yra nuolat tikrinami.
„Bent jau mūsų įmonės gaminamą produkciją Valstybinė ne maisto produktų inspekcija per 2005-uosius tikrino tris kartus”, – sakė jis.
G.Nefas pripažino, kad tikrinimo metu rasta trūkumų, tačiau jie nebuvo esminiai. Problemų buvo kilę dėl prekių ženklinimo, įpakavimo, siūlės dygsnių skaičiaus viename centimetre ir pan. Visi trūkumai buvo nedelsiant pašalinti.
Kaina priklauso nuo technologijos
UAB „Aukštaitijos reklama” komercijos direktoriaus manymu, vėliavų kainų skirtumus parduotuvėse paaiškinti galima gana lengvai.
Pasak G.Nefo, vėliavos priklauso nuo to, iš kokių medžiagų ir kokiu technologiniu būdu ji pagaminta. Jeigu vėliava pasiūta iš kokybiško, specialiai tam skirto audinio, laikantis atitinkamo spalvų etalono bei kitų reikalavimų, kuriuos numato Lietuvos standartizacijos departamentas, ji bus brangesnė. Kai vėliava pasiuvama iš trijų skirtingų spalvų audinių, atitinkančių techninius reikalavimus, vėliavos kaina turėtų būti nuo 59 iki 70 litų. O jeigu vėliava pagaminta iš vientiso audinio, marginto tekstilinio marginimo būdu, jos kaina pardavimo vietose gali svyruoti ir nuo 120 iki 160 litų.
Galutinę vėliavos kainą lemia ir pardavėjo uždėtas antkainis.
„Tad jei vėliava pas prekybininkus kainuoja 30 litų, galiu pasakyti tik tiek, kad kokybiškos ir atitinkančios standartus vėliavos gamybos išlaidos yra šiek tiek didesnės. Todėl galima daryti išvadą, kad siūlomas falsifikatas”, – sakė G.Nefas.
Kada kelti – neaišku
Šiuo metu vis dar nėra aišku, kada reikėtų kelti valstybinę vėliavą. Panaikinus teisės aktą, nustatantį, kuriomis valstybės švenčių dienomis vėliava turi būti iškeliama, užmiršta priimti naują įstatymą. 2004 metais pakeistas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas numato, kur turi būti keliamos valstybinės vėliavos, tačiau niekur neišvardytos dienos, kada tai privaloma daryti.
Šiandien, vienos svarbiausių valstybės švenčių išvakarėse, Vyriausybė ketina pagaliau priimti nutarimą ir aiškiai reglamentuoti, kuriomis švenčių dienomis Lietuvos valstybinė vėliava turės būti keliama.