Seimo Žmogaus teisių komitetą pasiekia nemažai skundų, kuriuose piliečiai reikalauja spręsti varžytinių proceso skaidrumo problemas. Yra pagrindo manyti, kad Lietuvoje viešas turto pardavimas ne visais atvejais vyksta skaidriai ir sąžiningai. Pavyzdžiui, varžytinėse dalyvauja asmenys, reikalaujantys tam tikro „atlygio” už palankią realiam pirkėjui varžytinių baigtį. Tuomet realus pirkėjų varžymasis nevyksta, nepakyla parduodamo objekto kaina, o dalis lėšų atsiduria fiktyvių pirkėjų kišenėse. Kitais atvejais fiktyvūs pirkėjai gali dirbtinai pakelti parduodamo objekto kainą, tuo pačiu priversdami realius pirkėjus permokėti už verslo plėtrai reikalingus objektus. Ekspertai konstatuoja, kad varžytinių protokolavimas negarantuoja skaidrumo. Nesudaromos tinkamos sąlygos išsamiam ir skaidriam varžytinių eigos fiksavimui, o taip pat visapusiškos informacijos pateikimui bei pažeidimų įrodinėjimui teisme. Skaudžiausi yra tie atvejai, kai labiausiai socialiai neapginti piliečiai dėl įsiskolinimų netenka savo paskutiniojo būsto, o varžytinių metu gautų lėšų nepakanka net įsiskolinimams padengti.
Ši situacija yra žinoma teisėsaugos institucijoms, tačiau esamas teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų imtis konkrečių veiksmų ginant pažeistas piliečių teises ir viešąjį interesą. Artimiausiu metu Seime bus surengtas pasitarimas „Viešas turto pardavimas. Įstatymų taikymo ir teisinio reguliavimo problemos”, į kurį bus pakviesti teisėsaugos institucijų, Antstolių rūmų, žmogaus teises ginančių organizacijų atstovai. Renginyje numatoma aptarti esamą situaciją, konkrečius atvejus ir būdus, kaip išspręsti problemą.