Senėjimo procesus tyrinėjantys mokslininkai nustatė kelias bendras taisykles, kurių laikantis galima pasiekti didžiausią gyvenimo trukmę. Tačiau pripažįstama, kad šios taisyklės yra tik teorinės.
Svarbu – vaisingumas
Vienas faktorius, kuris susijęs su ilgaamžiškumu, yra vaisingumas. Kuo daugiau palikuonių susilaukiama, tuo trumpesnė gyvenimo trukmė. Šie skirtumai labai ryškūs lyginant žmones su musėmis. Musė gyvena tik keletą dienų ir padeda 120 kiaušinėlių. Per metus išsirita vidutiniškai 7 musių kartos.
Kalbant tik apie žinduolius, ryšys tarp ilgaamžiškumo ir dauginimosi taip pat teisingas. Šunys, katės veda keletą vadų jauniklių ir gyvena apie 2 dešimtmečius. Tačiau atsiranda ryšys tarp ilgaamžiškumo ir brandos amžiaus, kuomet gyvūnas gali susilaukti palikuonių. Kuo ilgiau gyvūnas lytiškai nesubręsta, tuo ilgiau tokie gyvūnai gyvena. Iš visų gyvūnų žmogaus augimo ir brendimo periodas yra pats ilgiausias, tad jo gyvenimo trukmė yra viena iš ilgiausių.
Priklauso nuo smegenų
Kitas ryšys – ilgaamžiškumas ir kūno bei smegenų dydis. Kuo didesnis gyvūnas ir kuo didesnės jo smegenys, tuo ilgesnė jo gyvenimo trukmė. Viena iš didžiausių išimčių, kad gyvenimo trukmė priklauso nuo kūno dydžio, taikoma žmonėms. Jų gyvenimo trukmė yra daug ilgesnė, nei tai turėtų leisti kūno dydis. Pagal tai žmogus turėtų gyventi panašiai kiek kiaulė. Manoma, kad smegenų dydis turi tokią pat didelę įtaką, kaip ir kūno dydis.
Dar vienas dalykas, nuo ko priklauso gyvenimo trukmė, tai yra rizikos faktorius natūralios aplinkos nišoje ir sveikatos būklė. Kuo daugiau pavojų, tuo trumpesnė gyvūnų gyvenimo trukmė. Tai susiję su greitesnės lytinės brandos būtinybe, kad būtų užtikrintas spartesnis dauginimasis.