Švietimo ir mokslo ministerijos pristatytas mokslinis tyrimas „Užsienio kalbų mokymas pradinėse klasėse” parodė, kad privalomam užsienio kalbos mokymo ankstinimui pradinėse klasėse pritaria ir mokinių tėveliai.
Už ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą pasisakė 56 proc. užsienio kalbų mokytojų, 47 proc. tėvų, 41 proc. mokyklos vadovų bei 38 proc. pradinių klasių mokytojų iš 60 savivaldybių.
Apsispręs šiemet
Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėjos Gražinos Šeibokienės, 60 proc. Lietuvos mokyklų jau moko vaikus užsienio kalbų nuo antros klasės.
Šiuo metu, anot valdininkės, vykdomas dar vienas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar užsienio kalbos mokymo metodai atitinka pradinukų amžiaus ypatumus, ar tinkamai parengta mokymo aplinka.
Valdininkės teigimu, sprendimas dėl privalomo ankstyvojo užsienio kalbos mokymo bus priimtas jau šiemet, tačiau jo įgyvendinimui prireiks ne vienų metų.
Teiks pagalbą
Tačiau nauja tvarka, anot G. Šeibokienės, gali sukelti tam tikrų nesklandumų. Pagrindinis pavojus, anot jos, – mokytojų kompetencija.
„Didelį krūvį sąlygoja ne valandų skaičius ar programos sudėtingumas, o netinkamai parinkti metodai ir neindividualizuotas mokymas”, – „Vakarų ekspresui” sakė valdininkė.
Tačiau, anot G. Šeibokienės, mokytojams ruošiamasi teikti visokeriopą pagalbą: siūlyti kvalifikacijos tobulinimo programas, gerinti darbo aplinką, aprūpinti kabinetus įranga.
Mokyklos pasirengusios
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios inspektorės Vidos Bubliauskienės teigimu, ankstyvasis užsienio kalbos mokymas uostamiestyje jau įgyvendintas, tad mokyklos permainų nepajus.
Anot valdininkės, pasirūpinta ir mokytojų kompetencija. Pradinių klasių mokytojai užsienio kalbos pradinukus gali mokyti tik įgiję užsienio kalbos mokytojo kvalifikaciją, o užsienio kalbos specialistai turi būti išklausę darbo su pradinėmis klasėmis metodikos kursą.
Tiesa, Švietimo skyriui, anot valdininkės, teko susidurti su nepagrįstais vadovų pažadais mokyti užsienio kalbos nuo pirmos klasės. Tačiau šis procesas buvęs skubiai sustabdytas, nes tai prieštarauja ugdymo planams.
V. Bubliauskienės teigimu, ankstyvuoju užsienio kalbos mokymu labiausiai suinteresuoti tėveliai. Kita vertus, dėmesys užsienio kalbai pastaraisiais metais esąs pagrįstas. Tačiau valdininkei rūpestį kelia gimtosios kalbos statusas.
„Norėtųsi, kad vaikas pirmiausiai išmoktų gimtąją kalbą. O ji šiuo metu lieka antroje, našlaitės vietoje. Tačiau mes to nelinkę akcentuoti”, – sakė V. Bubliauskienė.
Spaudė tėveliai
Kalbinti uostamiesčio mokyklų vadovai sakė ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą pradėję spaudžiami tėvelių, tačiau rezultatais esantys patenkinti.
Sendvario pagrindinės mokyklos vadovas Antanas Kavaliauskas juokavo, jog kalbos reikia pradėti mokytis dar įsčiose. Anot jo, ankstyvojo mokymo nauda akivaizdi – vaikai užsienio kalbą išmoksta geriau. Skirtumą, pasak direktoriaus, jaučiantys ir mokytojai.
Gilesnėmis mokinių žiniomis džiaugėsi ir Tauralaukio pagrindinės mokyklos vadovė Ona Šalkauskienė. Tačiau labiausiai, anot direktorės, kalbos mokymasis priklauso nuo paties vaiko motyvacijos, imlumo bei noro.
Vitės pagrindinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Renata Venckienė tikino, jog pradinukai noriai kimba mokytis užsienio kalbos. Anot jos, net pagal adaptuotas bei modifikuotas programas besimokantys vaikai, galintys nesirinkti ankstyvojo mokymo, irgi pageidauja mokytis kartu su visais.
Simona Survilaitė