Klaipėdos miesto vadovai džiaugiasi, kad daugiau nei savaitę šalį varginę šalčiai didelių rūpesčių nei uostamiesčio gyventojams, nei specialiosioms tarnyboms nepridarė.
Vis dėlto visiškai išvengti nelaimių nepavyko. Šalčiai pasiglemžė net septynių klaipėdiečių gyvybes. Tai, pasak Savivaldybės administracijos direktorės Juditos Simonavičiūtės, – išties didžiulė netektis. Dėl to, sakė J. Simonavičiūtė, iš dalies kaltas ir žmonių abejingumas – mat keletas nelaimėlių buvo rasti mirę gyvenamųjų namų laiptinėse. Laiku ištiesus pagalbos ranką, jie tikriausiai būtų buvę išgelbėti.
Dvi Klaipėdos šilumininkų brigados praėjusią savaitę darbavosi Telšiuose – padėjos likviduoti šį miestą ištikusios avarijos, palikusius didžiąją dalį jo gyventojų be šilumos, padarinius.
„Įvykiai Telšiuose, – sakė J. Simonavičiūtė, – akivaizdžiai visiems parodė, ko tokiais atvejais reikia imtis norint suvaldyti padėtį, į ką pirmiausia atkreipti dėmesį. Manau, išvadas padarys ir Vyriausybė, ir visos šilumos ūkį prižiūrinčios bendrovės. Jeigu maždaug per 20 valandų be šilumos likusiame name užšalo vamzdžiai ir radiatoriai, vadinasi, mūsų namai yra kaip rėtis. Gerai sutvarkytame ir prižiūrimame name to neturėtų atsitikti mažiausiai dvi paras. Taigi tiek jų patys gyventojai bei jų administratoriai, tiek Vyriausybė turėtų rimtai susimąstyti, kaip tokią padėtį pakeisti.”
Savivaldybės turimais duomenimis, uostamiesčio mokyklose ir darželiuose temperatūra nebuvo žemesnė nei 15 laipsnių, įstaigos veikė, o pamokos kai kur nevyko todėl, kad susirinkdavo labai mažai mokinių.
„Klaipėdos energijos” specialistai teigia, pasakojo J. Simonavičiūtė, gyventojų skundų dėl nepakeliamo šalčio taip pat negavę. Antra vertus, žinomi atvejai, kad kai kurie namai net ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis stengėsi taupyti – radiatoriai ne visur buvo pakankamai karšti.
Labiausiai, pasak J. Simonavičiūtės, nukentėjo nedidelių daugiabučių ir individualių namų gyventojai. Daug kur užšalo įvadai, prastai izoliuoti šildymo katilai, radiatoriai. Bendrovės „Klaipėdos vanduo” vadovai teigia gavę ne vieno tokio namo gyventojų prašymą pagelbėti.
Antra vertus, sakė J. Simonavičiūtė, būta problemų ir kai kuriuose dideliuose neseniai pastatytuose kompleksuose. Tai, pasak Savivaldybės administracijos direktorės, verčia rimtai susimąstyti apie šių statinių kokybę.
Nerimsta aistros dėl mokesčių
Savivaldybė gavo Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje raštą, kuriuo nurodoma įpareigoti jos valdomą bendrovę „Klaipėdos vanduo” pasirašyti su Lietuvos paštu sutartį. Be to, sakė J. Simonavičiūtė, rašte teigiama, jog dėl to, kad sutartis nepasirašyta, kaltas esąs ne paštas, o „Klaipėdos vanduo”.
„Savivaldybė, – sakė J. Simonavičiūtė, – gali priversti jai pavaldžią bendrovę tokią sutartį pasirašyti, tačiau esama kitos medalio pusės. Jei „Klaipėdos vanduo” sutartį pasirašys, neišvengiamai didės mokestis už vandenį. Ir tą pajaus visi – ir tie, kurie naudojasi pašto paslaugomis, ir tie, kurie už suvartotą vandenį atsiskaito internetu, ir ne už dyką – moka 85 centus.”
Pasak J. Simonavičiūtės, Lietuvos paštas sprendimą pradėti imti mokestį už suteiktą paslaugą priėmė vienašališkai, nesuderinęs su savivaldybėmis. Dėl to ir sutriko mokesčių mokėjimo sistema.
Vienos įmonės, pavyzdžiui, „Klaipėdos energija”, iš to išlošia – sutaupo 300 tūkst. litų, o namų valdoms reikia tokios pat sumos papildomiems kaštams padengti.
J. Simonavičiūtės, problemų nebūtų kilę, jei Lietuvos pašto vadovai iš anksto būtų susėdę su savivaldybių atstovais prie vieno stalo ir aptarę šiuos reikalus.
„Vyriausybės atstovės teiginys, esą buvo pažeista nusistovėjusi tvarka, nėra rimtas argumentas, – sakė J. Simonavičiūtė. – Antra vertus, Savivaldybė išties privalo būti tas tarpininkas, kuris padėtų rasti optimalų šios problemos sprendimo būdą, nes padėtis, kai nukenčia žmonės, nėra gera. Dėl to dar bus tariamasi, tad reikia tikėtis, kad vasario mėnesį nesklandumų dėl mokesčių nebeliks.”
Vaikai nenukentės
Pasak J. Simonavičiūtės, paskutiniajame posėdyje miesto Taryba priėmė svarbų sprendimą dėl nemokamo vaikų, augančių mažas pajamas gaunančiose šeimose, maitinimo.
Vyriausybei pritrūkus lėšų, dalis jų tokio maitinimo būtų netekę. Miesto politikai nusprendė tam tikrais išimtiniais atvejais, mokyklos administracijai bei Vaikų teisių tarnybai rekomendavus, šios paslaugos reikalingiems vaikams nemokamą maitinimą skirti iš savo lėšų. Tam ketinama dar kartą peržiūrėti ir pakoreguoti jau sudarytą šių metų miesto biudžetą.
Vilija Šilinienė