Kaunietė Zita Povilaitienė, prieš metus darbe patyrusi sunkią galvos traumą, iš buvusių darbdavių nori prisiteisti 80 tūkst. litų neturtinės žalos.
Tuo tarpu statybos įmonės, kurioje moteris dirbo dažytoja, vadovas pasirengęs įrodyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo iš dalies kalta ir pati darbuotoja.
Nelaimė garaže
Po mėnesio sueis vieneri metai, kai per akimirksnį Z.Povilaitienės gyvenimas visiškai pasikeitė – ilgus metus statybose dirbusi kvalifikuota dažytoja po nelaimingo atsitikimo darbe tapo sunkia ligone, kuriai reikia nuolatinės kitų asmenų priežiūros.
Pernai liepos 14-ąją moteris dirbo statybvietėje R.Kalantos gatvėje, kur bendrovė „Būstuva” statė naujus gyvenamuosius namus. Ryte jai buvo nurodyta parengti dažyti gyvenamųjų namų kieme esančių garažų sienas.
„Iki pietų glaisčiau galines garažų sienas, o vėliau pasirengiau glaistyti sieną virš pakeliamų garažo vartų. Kad pasiekčiau šią vietą, pasistačiau medinį paaukštinimą, vadinamą „ožiuku”. Vartus uždariau, nes pakelti jie uždengia sienos dalį, kurią reikėjo nuglaistyti. Garaže nebuvo elektros, todėl palikau apie 20 cm tarpą nuo grindų, kad būtų šviesiau”, – „Kauno dienai” pasakojo kaunietė.
Jai tik pradėjus dirbti, garažo vartai staiga ėmė kilti. Bloškiama žemyn moteris dar mėgino užsikabinti už vartų krašto, tačiau nesugebėjo ir iš 1,2 metro aukščio nukrito ant plytelėmis išklotų garažo grindų.
Iš bendradarbių pagalbos nesulaukė
„Kiek išgulėjau ant grindų be sąmonės, negaliu pasakyti. Atsitokėjau tik išgirdusi mobiliojo telefono skambutį. Skambino pažįstamas, kuriam pasakiau, kad nukritau nuo „ožiuko” ir susitrenkiau galvą, kurią labai skaudėjo”, – prisiminė Z.Povilaitienė. Tik tuomet ji pastebėjo, kad ant galvos nebėra apsauginio šalmo, o iš ausies bėga kraujas.
Po pokalbio moteris atsistojo ir nuėjo prie vandens nusiprausti kraują.
„Dar sugebėjau grįžti į garažą, sutvarkyti darbo vietą, susirinkti įrankius. Vėliau prisėdau, nes labai svaigo galva, tačiau atrodė, kad viskas praeis”, – sakė moteris.
Ji stengėsi nuraminti ir netrukus mobiliuoju telefonu paskambinusią dukrą, tačiau ši pareiškė atvažiuojanti.
Tuo tarpu niekas iš bendradarbių jai pagalbos nesuteikė. Tik elektrikas pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol darbų vykdytojas ir kiti kolegos svarstė, ką daryti, į statybvietę atvažiavo Z.Povilaitienės dukra, kuri motiną išvežė į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Šalmas be apsauginio dirželio
Nukentėjusioji iš karto atsidūrė operacinėje. Medikai diagnozavo sunkią galvos smegenų traumą, buvo skilusi kaukolė ir išsiliejęs kraujas.
Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ėmė tirti Darbo inspekcijos specialistai. Pastarieji nustatė, kad Z.Povilaitienei dirbant kitas jos kolega mūrininkas, nežinodamas, kad kažkas yra garaže, pakėlė sekcijinius vartus. Mūrininkas buvo gavęs užduotį tame pačiame garaže užtaisyti skyles pertvarose.Vyras teigė pro pravirus vartus nematęs Z.Povilaitienės, o jokių ženklų, įspėjančių, kad viduje yra žmonių, ant garažo vartų nebuvo.
Darbo inspektoriai taip pat pažymėjo, kad šalmas, kurį dėvėjo dažytoja, buvo be apsauginio dirželio, todėl moteriai krentant nuo paaukštinimo, nuo galvos nulėkė ir šalmas. Specialistai konstatavo, kadbendrovės atsakingi asmenys netinkamai organizavo darbą ir neįvertino galimos profesinės rizikos dirbant ant paaukštinimo. Be to, garaže nebuvo įrengtas apšvietimas, o ant vartų nebuvo pakabinti ženklai, įspėjantys, kad viduje dirbama. Tuo buvo pažeistos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos, o darbdavys neįvykdė pareigos sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas.
Nekoordinuoti veiksmai
Dėl šio įvykio buvo iškelta baudžiamoji byla. Darbo ėmėsi ne tik prokurorai, bet ir teismo ekspertai. Pastarieji, atlikę ekspertizę, pasigedo tinkamai parengto statybos darbų technologijos projekto, kuriame turi būti numatyta, kaip reiktų saugiai atlikti apdailos darbus minėtuose garažuose. Tokiame projekte turėjo būti numatyta, kas privalėjo iškabinti konkrečius saugos ženklus.
Įstatymas bendrovę įpareigoja paskirti atestuotą statybos bei bendrųjų statybos darbų vadovus, tačiau tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų apie tokių asmenų paskyrimą nebuvo. Be to, darbai statybvietėje organizuoti nesilaikant Statybos techninio reglamento.
Ekspertai taip pat pastebėjo, kad nelaimės galėjo nebūti, jeigu darbuotojų, kuriems vadovavo skirtingi vadovai, veiksmai būtų koordinuojami. Tačiau konstatuota, kad nei dažytoja, nei mūrininkas saugaus darbo reikalavimų nepažeidė.
Nors specialistai darbdavių veiksmuose įvardijo nemažai teisės aktų trūkumų, tyrimo išvadoje skelbiama, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių yra netinkamas Z.Povilaitienės instruktavimas darbo vietoje.
Aplinkybių sutapimas?
Remiantis šia teismo ekspertų išvada, Kauno miesto apylinkės prokuratūroje šių metų gegužę ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes darbdavio veiksmuose neįžvelgta nusikaltimo sudėties.
„Byloje surinktų duomenų nepakanka teigti, kad buvo pažeisti darbų saugos reikalavimai”, – rašoma prokuratūros nutarime, kuriame pabrėžiama, kad ir patys darbuotojai turėjo įvertinti gamybinę riziką bei siekti, kad būtų išvengta nepageidaujamų pasekmių.
Netinkamą darbuotojų instruktavimą pareigūnai nelaiko pagrindine nelaimingo atsitikimo priežastimi.
„Pasekmes sukėlė ne netinkamai atliekami darbai ar netinkamai parengta statybos dokumentacija, o nelaimingas aplinkybių sutapimas, skirtingų statybos barų darbuotojų nekoordinuoti veiksmai”, – teigiama prokuratūros rašte. Tokia išvada nustebino Z.Povilaitienę, kuri neketina sutikti, jog tapo nelaimingo aplinkybių sutapimo auka vien dėl to, kad neįvertino gresiančios rizikos. Po šio įvykio moteris ilgai gydėsi. Medikai nustatė, kad ji neteko 70 proc. profesinio darbingumo ir pripažino ją tapus II grupės invalide. Nedarbingą moterį „Būstuva” atleido išmokėjusi 800 litų kompensaciją.
Po reabilitacijos kaunietės sveikata šiek tiek pagerėjo, tačiau jai iki šiol svaigsta galva, ji negali niekur viena eiti, greitai pavargsta.
„Nežinau, kaip reikės gyventi toliau. Sveikatos neturiu, dirbti negaliu, o su vyru vos prieš metus paėmėme paskolą būstui įsigyti”, – su ašaromis kalbėjo Z.Povilaitienė.
Ji įsitikinusi, kad darbdaviai turi atlyginti patirtą neturtinę žalą, kurią įvertino 80 tūkst. litų.
„Iš dalies yra kalta pati”
Z.Povilaitienės advokatė Edita Šlapikienė jau įteikė pareiškimą Kauno miesto apylinkės teismui. Artimiausiu metu ketinama apskųsti ir minėtą prokuratūros nutarimą. Advokatė įsitikinusi, kad darbdaviai turi prisiimti atsakomybę už įvykusį nelaimingą atsitikimą, nes netinkamai organizavo darbą statybvietėje.
„Tai dėl kieno kaltės įvyko ši nelaimė, jei ne dėl darbdavio? Darbuotojai vykdė jiems pavestas užduotis, tačiau darbas nebuvo koordinuotas, darbininkai neinstruktuoti”, – akcentavo teisininkė, pabrėžusi, kad neturtinės žalos dydis atitinka protingumo kriterijus.
„Patirtos traumos pasekmės yra itin skaudžios. Darbinga ir sveika moteris tapo našta visai šeimai”, – tikino advokatė, panašius argumentus išdėsčiusi ir ieškininiame pareiškime.
Teismui jau rengiasi ir bendrovė „Būstuva”. Įmonės vadovas Edvardas Galvanauskas „Kauno dienai” teigė neįžvelgiantis tiesioginės darbdavio kaltės.
„Mes pasirūpinome, kad visos darbo priemonės būtų tvarkingos ir tinkamos naudoti. Darbo saugos reikalavimai tikrai nebuvo pažeisti”, – teigė direktorius, kurio nuomone, nelaimingą atsitikimą nulėmė „sutapusios aplinkybės”, tačiau iš dalies yra kalta ir pati dažytoja.
Anot E.Galvanausko, Z.Povilaitienė turėjo stabilizuoti garažo vartus bei pakabinti įspėjamąjį ženklą. Maža to, dažytoja savarankiškai nusprendė glaistyti virš vartų esančią sieną, nors tuo metu turėjo atlikti kitą darbą kitoje vietoje. Kur konkrečiai turėjo būti Z.Povilaitienė, bendrovės vadovas negalėjo pasakyti.
„Prie kiekvieno darbininko negalime pastatyti po darbų vykdytoją. Kaip dar galėtume koordinuoti jų veiksmus?” – retoriškai klausė E.Galvanauskas, komentuodamas darbo specialistų pastabas.
Siekia pasipelnyti
„Būstuvos” direktorius prisiminė ne kartą pykęsis su Z.Povilaitiene dėl to, jog ši atsisakydavo dėvėti šalmą. Tik po kelių kategoriškų pastabų dažytoja pakluso darbdavių reikalavimams. To fakto, kad šalmas buvo be dirželio, E.Galvanauskas nesureikšmina.
„Dažytoja turėjo susireguliuoti šalmo dydį, tuomet jis nebūtų nukritęs jai nuo galvos”, – įsitikinęs statybos įmonės vadovas.
Jis buvo linkęs atmesti priekaištus, esą darbuotojai nebuvo tinkamai instruktuoti: „Mes darbuotojus nuolatos instruktuojame, kasdien stebime jų darbą ir, jeigu reikia, įspėjame. Tuo rūpinasi darbų saugos specialistas, kadaise dirbęs Darbo inspekcijoje ir žinantis visus reikalavimus. Iki šiol jokių žymesnių pažeidimų nebuvo rasta. Tai pirmas toks nemalonus atvejis įmonės darbe”.
Vis dėlto E.Galvanauskas sutinka, kad dėl įvykusios nelaimės dalį kaltės tenka prisiimti ir įmonei. Ypač daug priekaištų buvo skirta darbų vykdytojui, kuris nesuskubo kviesti greitosios pagalbos. Šis asmuo „Būstuvoje” jau nebedirba.
Direktorius nenorėjo sutikti, kad buvusi dažytoja yra palikta likimo valiai. Nors jai dar prieš nelaimę įmonė sudarė lengvatines sąlygas įsigyti naują butą, vėliau jame dalį apdailos darbų atliko nemokamai.
„Apmaudu, kad dabar iš nelaimės ji siekia pasipelnyti”, – apgailestavo E.Galvanauskas, užsiminęs, jog nukentėjusioji reikalavo gražiuoju sumokėti 100 tūkst. litų, neva grasindama teisme prisiteisti dvigubai didesnę sumą. Buvusiai darbuotojai buvo siūloma išmokėti 20 tūkst. litų kompensaciją.
„Jeigu mes būtume tikrai pažeidę darbo saugos reikalavimus, nepasirūpinę nei šalmais, nei tvarkingais pastoliais, tai tikrai kaltę pripažinčiau, ir šis ginčas teismo nepasiektų. Tačiau neketinu mokėti tokių pinigų, kai nelaimė įvyko ir dėl aplaidus darbuotojo požiūrio. Tai ketiname įrodinėti ir teisme”, – teigė įmonės vadovas.
Lina Navickaitė