Švenčiant penktąsias Kardinolo Vincento Sladkevičiaus mirties metines, tai yra sukakus terminui, kai galima siekti asmens paskelbimo šventuoju ar palaimintuoju, Kaune kyla visuomeninė iniciatyva – raginti Bažnyčią paskelbti Kardinolą palaimintuoju. Tačiau Kauno arkivyskupija į šią iniciatyvą reaguoja gana skeptiškai.
Iniciatorius – buvęs Seimo narys
„Aš, kaip žmogus, pažinojęs šviesios atminties Kardinolą Vincentą Sladkevičių daugelį metų, pradedu visuomeninę Kardinolo beatifikacijos iniciatyvą”, – pareiškė 1992-1996-aisiais buvęs Seimo narys, tuometinės LDDP narys Povilas Algimantas Tauras.
Jis tikina jau subūręs bendraminčių būrį.
„Kardinolas savo gyvenimu ir gerumo, tolerancijos idėja turėjo didžiulę įtaką Lietuvos žmonėms. Jo sentencijos ir gyvas pavyzdys mažino įtampą, susiskaldymą visuomenėje”, – kalba buvęs parlamentaras.
„Lankydamasis pas Jo Eminenciją, visuomet patirdavau Dvasios malonę”, – prisimena P.A.Tauras. Buvęs Seimo narys tikina, kad buvimas šalia Kardinolo jį paakindavo ypatingiems, nekasdieniams apmąstymams. Po susitikimo su šviesios atminties V.Sladkevičium P.A.Tauras sakosi pasijusdavęs išmintingesnis, geresnis. „Tai ne mano vieno patirtis, daugelis Lietuvos žmonių jautė Kardinolo širdies šilumą. Jis buvo nepaprastai iškili asmenybė”, – kalba buvęs parlamentaras.
P.A.Tauras įsitikinęs, kad velionio Kardinolo gerumo idėja šiandien svarbi ne mažiau nei V.Sladkevičiui esant gyvam.
Tiki, kad entuziastų gausės
„Net Kardinolo herbe buvo įrašas: „Padaryk mane savo gerumo ženklu”, – pabrėžia visuomeninės iniciatyvos dėl Kardinolo beatifikacijos iniciatorius. Buvusio Seimo nario tikinimu, savo gyvenimu ir darbais V.Sladkevičius ir buvo tikras gyvasis gerumo ženklas.
Žmonių, pritariančių P.A.Tauro iniciatyvai, Kaune yra ir daugiau. „Net sovietiniais laikais Jo Eminencijos noras kurti, atstatyti bažnyčias, stiprinti tikėjimą buvo akivaizdus, – tvirtina architektė Birutė Kugevičienė. – Gyvendamas kukliai, Kardinolas viską darė spinduliuodamas meilę žmogui, didžiulį dvasingumą”.
„Pasaulio tikintieji laukia Popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikacijos. Mano manymu, ir Jo Eminencija Vincentas Sladkevičius vertas siūlymo praėjus penkeriems metams nuo mirties skelbti jį palaimintuoju”, – teigia B.Kugevičienė.
„Visuomeninė iniciatyva – tai dar anaiptol ne Bažnyčios procedūros pradžia, – aiškina P.A.Tauras. – Tačiau pirmąjį žingsnį, siekiant Kardinolo beatifikacijos, gali žengti paprasti piliečiai. Tikiu, kad mūsų gretos gausės ir kad tai paakins Bažnyčią aktyviai pradėti darbą Vincento Sladkevičiaus beatifikacijai”.
Laukia Bažnyčios palaikymo
„Aš galiu kalbėti apie daugybę įrašų, kuriuos knygoje palieka Kardinolo muziejuje apsilankę žmonės, ir, remiantis šiais įrašais, žmonių atsiliepimais, muziejų galima būtų vadinti gyvosios dvasios slaugos namais, bet to, kiek žinau, neužtenka”, – kalba Kardinolo Vincento Sladkevičiaus memorialinio muziejaus vedėja Irena Petraitienė.
V.Sladkevičiaus memorialinio muziejaus vedėja prisipažino abejojanti, ar visuomeninė iniciatyva gali turėti kokios nors reikšmės beatifikacijai. „Tai Bažnyčios reikalas”, – kalba ji.
Tačiau buvęs Seimo narys P.A.Tauras, šiuo metu, kaip pats teigia, paniręs į dvasinius ieškojimus, tikisi, kad Kardinolo beatifikacijos idėją Bažnyčia neabejotinai palaikys.
Pavadino tik viena iš nuomonių
Tuo tarpu Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius visuomeninę iniciatyvą siekti, kad Vincentas Sladkevičius būtų paskelbtas palaimintuoju, pavadino „tik viena iš daugelio nuomonių”. Bent tokius jo žodžius perdavė arkivyskupijos atstovas ryšiams su visuomene Darius Chmieliauskas, plačiau jų nekomentuodamas.
„Vieno ar kelių asmenų iniciatyvos tokiam dalykui nepakanka, – aiškino D.Chmieliauskas. – Apie asmenį, kaip apie potencialų kandidatą į šventuosius, palaimintuosius, turi susikurti bendra opinija. Siekis turi kilti tikinčiųjų bendruomenėje, jie privalo kreiptis į arkivyskupą su prašymu, o ne taip, kad – susirinko grupelė žmonių ir garsina savo idėją per laikraščius. Bažnytiniu požiūriu tokia veikla neturi jokios reikšmės. Vienintelis beatifikacijos iniciatorius yra vietos ordinaras, o ne menamas liaudies balsas”.
„Garbingas, pamaldus, geras – tai dar nepakankami motyvai pradėti beatifikacijos bylai, – perdavė S.Tamkevičiaus nuomonę atstovas ryšiams su visuomene. – Reikalinga visuomenės, tikinčiųjų bendruomenės opinija apie jį kaip apie galimą šventąjį”.
Negavo oficialaus prašymo
Panašu, kad P.A.Tauro ir jo bendraminčių iniciatyvos nelinkęs laikyti reikšminga ir monsinjoras Adolfas Grušas, Kauno arkivyskupijos tribunolo viceoficiolas.
„Yra kelias, kuris numatytas, norint paskelbti asmenį palaimintuoju, – paaiškino A.Grušas. – Tikinčiųjų bendruomenės noras gali būti tik kaip paskata. Bet kuriuo atveju būtina su oficialiu prašymu kreiptis į vietos vyskupą, o jau jis kontaktuoja su Šventuoju Sostu ir, jei pasirodys esant pakankamai pagrindo, pradeda informacijos rinkimo kelią. Tai sudėtingas procesas. Tikrinamas visas to žmogaus gyvenimas, jo korespondencija, ieškoma liudijimų apie jo šventumą”.
S.Tamkevičius oficialaus prašymo, kad būtų pradėta Kardinolo V.Sladkevičiaus beatifikacijos byla, nėra gavęs. Galima spėlioti, kad galbūt kaip tik šis faktas verčia visuomenininkų grupės idėją siekti V.Sladkevičiaus beatifikacijos vertinti atsargiai, pavadinus šią iniciatyvą „tik viena iš nuomonių”.
Apie egzistuojančias kitas nuomones dėl kardinolo beatifikacijos „Kauno dienos” Arkivyskupijos atstovai neinformavo.
Šiuo metu Kauno arkivyskupijoje yra pradėtos dvi beatifikacijos bylos: žuvusios dėl atsisakymo prarasti skaistybę Elenos Spirgevičiūtės ir tremtinės, maldaknygės autorės, prieškario jaunimo organizacijų veikėjos Adelės Dirsytės.
Jūratė Kuzmickaitė