Kam nėra tekę per viduržiemio speigus gyventi nešildomame bute, linkėčiau to ir nepatirti.
Kai prieš savaitę, sausio 20-ąją, Telšiuose plyšo pagrindinė miesto šildymo arterija, apie 15 tūkstančių daugiabučiuose gyvenančių žmonių pasijuto bejėgiai prieš visur besiskverbiantį ir kaulus laužantį šaltį.
Kelias dienas ir naktis čia buvo atmušinėjamos aršios žiemos atakos.
Viena užšalusio miesto gyventojų buvo ir „Lietuvos ryto” žurnalistė. Savaitės įvykius ji užfiksavo savo dienoraštyje.
Sausio 20-oji, penktadienis
9 val. Telšiuose jau antra diena lauko termometro stulpelis rodo 24-26 laipsnius šalčio.
Dėl speigo nedirba vaikų darželiai, mokyklos.
11 val. „Lietuvos ryto” biure dingsta elektra. Skambinu VST Telšių skyriaus realizacijos specialistams.
Man paaiškina: „Elektros tiekimas dalyje Respublikos ir Ežero gatvių automatiškai nutrūko dėl padidėjusio energijos poreikio.
Neatlaiko automatiniai srovės laidumo įrenginiai. Elektromonterių brigada išsiųsta, elektra netrukus turėtų atsirasti”.
Biure kaipmat tapo šalta, nes nebeveikė elektrinė patalpų šildymo sistema. Pasidarė nepakenčiamai tylu – išsijungė kompiuteriai, nutilo radijo imtuvas.
12 val. Elektra atsiranda, bet tik pusvalandžiui. Spėju peržvelgti informacinius pranešimus internete, užvirinti arbatinuką.
12 val. 30 min. Internetinis ryšys su pasauliu vėl dingsta.
Dar kartą skambinu energetikams. Sužinau – mieste trūkinėja elektros tiekimas, tačiau gamybos įmonių darbo netrikdo.
Aplink – visiška ramybė. Kaip būna prieš audrą.
14 val. Už lango saulėje spindintis sniegas ir šaltis nebeatrodo tokie patrauklūs. Biure jau šąla kojos ir rankos.
Pasirodo, tuo metu jau ima vėsti radiatoriai butuose.
Kad ši diena nepraeitų vien tik keiksnojant elektros tiekimo sistemą, susiruošiu į kelionę.
Įdomu, kaip šaltą žiemą miškų glūdumoje gyvena vienas žymus Žemaitijoje gamtos mylėtojas?
14 val. 30 min. Pasirodo, šaltis įveikė ir mano mašiną.
Mano bandymas paleisti automobilio variklį – bergždžias. Atvirai sakant, to ir tikėjausi. Pastarosiomis dienomis teko matyti daugelį iš daugiabučių kiemų tempiamų automobilių.
Netrukus susirandu pagalbą, ir mano apledėjusio „Opel Astra” variklis atgyja. Grįžta viltis, kad netrukus sėdėsiu su gamtos mylėtoju prikūrentoje vienkiemio troboje ir klausysiuosi pasakojimų apie žvėris ir mišką.
Tuomet negalėjau įtarti, jog esu viena iš keliolikos tūkstančių telšiškių, nė nežinančių, kad mieste įvyko šiluminių tinklų avarija ir kad būsime šaldomi lediniuose butuose.
16 val. 20 min. Sušalusi, tačiau vis dar nepraradusi vilties nuvažiuoti pas savo herojų, užsuku į biurą pasiimti darbo priemonių – fotoaparato, diktofono.
Suskamba telefonas. Gaunu žinią: „Telšiai užšalo. Avarija šilumos tiekimo trasoje”. Oficialiame pranešime nurodoma, kad ji įvyko apie 14 valandą.
Privalau išsiaiškinti viską, kas būtų svarbu žinoti miesto gyventojams. Informacija turi pasiekti rytdienos laikraščio skaitytojus.
16 val. 30 min. Iš Telšių šilumos ūkio administracijos niekas nesiima paaiškinti nei avarijos aplinkybių, nei priežasčių.
Šilumos tinklus eksploatuojančios bendrovės „Litesko” atstovo informacija – itin šykšti. Paklaustas, kaip apie avariją informuoti gyventojai, jis telefonu paaiškina: „Apie avariją pranešėme savivaldybei”.
Telšių savivaldybėje jau veikia Ekstremalių situacijų valdymo centras. Kyla bendravimo su miesto gyventojais problema – valdžia negali pasinaudoti vietinio radijo eteriu, kad praneštų apie avariją ir nuolat kintančią situaciją. Paaiškėja, kad tam trukdo stoties techninės galimybės.
17 val. Mėginu pasiekti avarijos vietą miesto pakraštyje. Bet pastangos paleisti mašinos variklį – vėl bevaisės. Atrodo, išseko akumuliatoriaus resursai.
Stovėjimo aikštelėje, kur tokiu metu būdavo automobilių grūstis, – nė vienos mašinos. Tikriausiai ir jas iš čia išvaikė speigas. Norėtųsi kur nors įbėgti ir nors minutei sušilti. Tačiau gaišti nėra kada.
Žemaitiškai kažką keiksnodami, elektriniais šildytuvais nešini prakulniuoja du vyriškiai. Tuokart nė neįtariu, kad šių žmonių rankose – per porą valandų Telšiuose brangenybe tapę prietaisai.
Policininkai leidžia pasinaudoti interneto ryšiu, jų pastate elektra nedingusi.
Tačiau pareigūnai piktinasi, kad įvykus avarijai komisariatui nebuvo pranešta, jog ir šis nebus šildomas. Mat areštinėje įjungti elektrinius šildytuvus nesaugu, o šaltyje laikyti suimtųjų – negalima.
18 val. 20 min. „Litesko” informaciniai pranešimai nežada košmariško gyvenimo.
Tik užuomina, kad, nepavykus pašalinti avarijos, iš daugiabučių vamzdynų gali būti išleistas vanduo, sukelia šiurpą: nejaugi laukia naktis nešildomame bute?
19 val. Perdavusi žinias spaudai, susigriebiu, kad turiu skubėti į parduotuvę – nusipirkti dar vieną šiltą antklodę ir šildytuvą.
Pasirodo, tuo pasirūpinau per vėlai. Elektros prekių parduotuvės darbuotojas aiškina, kad dėl avarijos mieste šildytuvų jau nebėra. Nepatikiu.
Lekiu į vieną prekybos centrą, paskui kitą. Ir čia šildytuvų nebėra. Kaip ir storų, šiltų antklodžių.
Pardavėja paaiškina, kad jos išpirktos prieš gerą pusvalandį.
Lentynose likę pledai – ne išsigelbėjimas. Jie – sintetiniai.
20 val. 30 min. Praveriu buto duris. Įžengus iš spiginančio šalčio, jame neatrodo labai šalta.
Kambario termometras rodo 11 laipsnių šilumos. Išsiverdu arbatos ir įsijungiu televizijos žinias. Informacijos ne ką daugiau, nei skelbia „Litesko” atstovai.
Netrukus pajuntu drėgną kambario vėsą ir nuovargį. Po šaltyje praleistos dienos norisi šilumos.
Išeitis yra. Įjungiu visus keturis dujinės viryklės degiklius. Virtuvėje kaipmat pasklinda šiluma, lango stiklu ima tekėti vanduo.
Tačiau palaima – trumpalaikė. Nuo dujų kvapo netrukus pradeda skaudėti galvą, pykinti.
Suprantu, kad mano sumanymas pasišildyti buvo netikęs.
22 val. Išeities bandau ieškoti rūbų spintoje. Maunuosi šiltas kojines, kelnes, velkuosi nertinius. Po to ant antklodės užmetusi kailinius susirangau lovoje.
Sušilti nesiseka. Užmigti neleidžia ir įkyrios mintys: kas dedasi mieste, kaip šią naktį praleis žmonės, turintys mažų vaikų, ligoniai, senukai?
Telefonu susisiekiu su Ekstremalių situacijų valdymo centru. Ten išgirstu abejonių „ne spaudai”. Atrodo, jog avarijos, kaip buvo planuota, taip greit pašalinti gali ir nepavykti.
Šauna mintis kuo greičiau palikti tą šaltą, drėgną, dujų smalkėmis dvokiantį butą.
Čia ištverti iki ryto būtų sunku.
23 val. 50 min. Aš jau užmiestyje, savo sodyboje. Čia centralizuoto šildymo avarija negresia.
Sausio 21-oji, šeštadienis
9 val. „Litesko” oficialioji informacija tik patvirtina telšiškių spėliones, kad atkurti šilumą miestui naktį nepavyko. 6 val. ryto pagrindinėje šiluminėje trasoje atsivėrė dar viena skylė.
Už lango – speigas. Kaip tą naktį nešildomuose butuose iškentė žmonės? Internete skaitau pranešimus ir jų komentarus.
Telšiškiai pliekia šilumininkus, pašiepia ir keikia jų optimistinius pranešimus apie neva jau tuoj tuoj mieste atsirasiančią šilumą.
Internetininkai skelbia apie butuose plyšinėjančius radiatorius. Privalau grįžti į miestą.
11 val. Aš – vėl Telšiuose. „Lietuvos ryto” redakcijos biure ir visoje Respublikos gatvėje elektra jau yra.
„Litesko” atstovų ką tik atsiųstuose pranešimuose skelbiama, kad šiluminėse trasose slėgis atkurtas iki reikiamo, pradėtas šildyti ir vienas daugiabutis namas Luokės gatvėje.
Šią informaciją paskaitę internetininkai pasiunta: „Tik vienas, o žadėjo šiandien pradėti šildyti visus daugiabučius”. Pajuntu, kad kai kuriems atsiliepimams pritariu ir aš.
13 val. Šeštadienį mieste prasidėjo, manau, patiems šilumininkams nelauktas etapas. Paleidus vandenį į daugiabučio sistemą ir pasiskelbus, kad vienu nešildomu namu yra mažiau, teko karčiai nusivilti.
Ėmė trūkinėti kone visų pradėtų šildyti daugiabučių vamzdynai.
Pasirodo, tų pačių šilumininkų prižiūrimi namų vidaus tinklai po avarijos trasoje liko su vandeniu.
Vanduo, virtęs ledu, dabar plėšė vamzdyną ir radiatorius.
20 val. Iš biuro užsuku į butą.
Kambario termometras rodo 5 laipsnius šilumos. Ant palangės – nuleipusi nuo šalčio gėlė, langai – apšalę.
Įjungiu iš sodybos atsivežtą šildytuvą, batus pakeičiu vilnonėmis kojinėmis. Išsivirusi arbatos užsimaunu pirštines.
21 val. Bute temperatūra nepakito. Iš visų kampų smelkiasi šaltis. Užsivelku viską, ką tik turiu šiltesnio, ir susirangau lovoje. Šaltis leidžia nusnūsti tik zuikio miegu.
Sausio 22-oji, sekmadienis
3 val. Pabundu. Čiupteliu už nosies – ji šalta. Elektrinis šildytuvas, veikęs visą naktį, pasirodo, mažai gelbėja.
Išsiverdu arbatos. Kiek padeda. Besivartydama šiaip taip sulaukiu ryto.
8 val. Išlendu iš migio. Neprisiverčiu šaltame kambaryje praustis šaltu vandeniu. Išgeriu kavos ir nesipraususi (kažkoks košmaras) neriu iš savo ledainės.
10 val. Valandėlę pasišildžiusi biure, keliauju į savivaldybę. Kokios naujienos? Sužinau: šiluma tiekiama dviem trečdaliams daugiabučių.
Ekstremalių situacijų centre beveik be poilsio dirbantys žmonės stengiasi atrodyti žvalūs, palaikyti vienas kitam gerą nuotaiką. Tačiau jų veidai jau aiškiai rodo nuovargį. Pastarąsias paras jie ilsėjosi tik po kelias valandas.
Telefonai skamba vienas po kito. Žmonės lieja pyktį merui ar administracijos direktoriui.
Gyventojai nesulaukia pagalbos, niekas nevažiuoja remontuoti trūkusių vamzdžių. Išsikankinusi naktį savo nešildomame bute, visiškai suprantu jų būseną.
Paaiškėja, kad avarijos padariniams likviduoti jau trūksta darbininkų, vamzdžių, o suvirinimo darbams – deguonies.
10 val. 30 min. Informacija apie padėtį mieste – labai prieštaringa. Tai – optimistinės žinios, tai vėl nieko šiltesnio nežadantys pranešimai.
11 val. Vėl – į speigo kaustomą miestą. Užsuku į savąjį butą. Namo rūsyje jau dirba santechnikų brigada iš Vilniaus. Jie neslepia: jeigu pavyks pakeisti vamzdžius, vakare bus šiluma.
15 val. Įdomu, kaip kitur? Užsuku į vieną, kitą, trečią nešildomą namą. Apsimuturiavę žmonės su sergančiais vaikais. Elektriniais prietaisais šildomi radiatoriai, kad nesprogtų.
20 val. Sugrįžtu į butą. Šildo! Man ir mano kaimynams pasisekė. Tačiau tūkstančiams telšiškių košmaras tęsiasi.
Sausio 23-ioji, pirmadienis
8 val. Naktį atnaujinus šildymą daugelyje namų, rytą išgirstu pranešimą: plyšo vamzdynai 27 daugiabučiuose.
9 val. 30 min. Į šąlančius Telšius žvilgsnius pagaliau nukreipia Vilniaus politikai. Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius nejautrumu viešai apkaltina valdžią, o valdančiajai koalicijai atstovaujantis Socialdemokratų partijos ir parlamento vicepirmininkas Česlovas Juršėnas atsikerta, kad padėtis Telšiuose nėra tokia tragiška.
10 val. Ministrų kabineto pasitarime nutarta sudaryti specialią komisiją, kuri turėtų ištirti avarijos priežastis. Vyriausybė nutaria telšiškiams skirti 200 tūkstančių litų.
11 val. Sedos gatvės daugiabučio namo nešildomame kambaryje randamas veidu prie grindų prišalusios moters lavonas. Vėliau ekspertai nustatys, kad ligota moteris mirė ne dėl to, kad sušalo.
12 val. Dėl trūkusių vamzdžių Telšiuose vėl nebešildoma 40 daugiabučių.
„Ateities” vidurinėje mokykloje ir Vincento Borisevičiaus katalikiškoje gimnazijoje nutraukiamos pamokos. Čia šaltis suplėšė vidaus šildymo tinklus.
14 val. Kalbuosi su Masčio gatvės gyventoju Modestu Mikuta. Jis vėl laukia atvykstančių meistrų. Išvakarėse pasirodę santechnikai pasisukiojo ir pradingo. M.Mikutos šeima jau vakar išvežė vaikus pas tėvus.
Į neseniai suremontuotą butą gaila žiūrėti. Susprogo radiatoriai. Išsiliejęs vanduo sugadino naujus baldus. Naktį grindys apsitraukė ledu. Prišalo lovos.
21 val. Jau šiltame savo bute įsijungiu televizorių. Per Lietuvos televiziją prasideda diskusijų laida „Forumas”.
Apie avariją, be kitų, kalba ir Telšių meras Vytautas Urbanavičius, taip pat šiame mieste į Seimą išrinktas Darbo partijos atstovas Valentinas Bukauskas.
Tačiau šios kalbos nešildo Telšių gyventojų. Tūkstančiai jų apie gyvenimą, sugrįšiantį į normalias vėžes, dar tik svajoja.
Kai ką nebent gali paguosti per televiziją nuskambėjusi užuomina, jog patyrę nuostolių žmonės gali tikėtis kompensacijų.
Šilumos neturi dar 15 tūkstančių telšiškių.
Sausio 24-oji, antradienis
8 val. Šaltis lauke pamažu atlėgsta. Tačiau tai menkai pajunta iki šiol nešildomų 48 daugiabučių gyventojai. Daugumos namų vidaus tinklai remontuojami.
11 val. Į Telšius pagaliau atvyksta premjeras Algirdas Brazauskas. Įdomu, ką jis pasakys?
Vyriausybės vadovą pasitinka ne tik žurnalistai, bet ir piketuotojai, reikalaujantys dėl avarijos ir vietos valdžios bejėgiškumo Telšiuose įvesti tiesioginį valdymą.
„Padėtis ne tokia jau bloga. „Litesko” imasi kompensuoti nuostolius”, – tokius premjero žodžius išgirdo kantrybę baigiantys prarasti telšiškiai. Prieš tai A.Brazauskas aplankė kelis daugiabučius, miesto šilumos ūkio administraciją.
Premjeras aiškina, kad šalčio užkluptiems žmonėms jau dabar savotiškai kompensuojama – dalijami šildytuvai, rūbai, antklodės.
Tačiau matau, kad telšiškiams tokios kalbos praeina pro ausis. „Kada bus pradėti šildyti butai?” – nutraukia A.Brazauską sušalęs ir įpykęs žemaitis.
15 val. Žemaitės gatvės 30-ojo daugiabučio rūsyje virinant vamzdyną nuo smalkių apsinuodijo du vaikai, gyvenantys pirmojo aukšto bute. Jie išvežami į ligoninę.
12 val. Gatvėje susitinku moksleivius. Pasirodo, juos išleido namo anksčiau. „Germanto” vidurinėje mokykloje pamokos vyko klasėse, kuriose – tik 5-12 laipsnių šilumos.
Atšalus patalpoms pamokos mokiniams trumpinamos ir kitose miesto mokyklose.
Sausio 25-oji, trečiadienis
8 val. 30 min. Šilumos tiekimas atnaujintas 89 daugiabučiams, 94 – tik iš dalies. Dešimties namų šilumos tinklus ledas taip sugadino, kad juos teks pakeisti.
Daugelyje mokyklų po avarijos tėra 14-16 laipsnių šilumos, pamokos trumpinamos.
10 val. Apsilankau ligoninėje. Čia palikta dešimt vietų žmonėms, kurių sveikatai pavojų sukels šaltis butuose ar kitos nelaimės. Medikai sako, kad pastarosiomis dienomis į juos kreipiasi gerokai daugiau žmonių nei įprasta. Daugelis skundžiasi peršalę.
16 val. Sužinau įdomią žinią. Prie daugiabučio atvykusi brigada kieme trumpam palieka suvirinimo aparatą.
Po kelių minučių grįžę iš namo remontininkai jo neranda.
17 val. Prie vieno namo sutinku socialinius darbuotojus, kurie gyventojams nemokamai dalija antklodes ir elektrinius šildytuvus.
Viena darbuotoja tyliai skundžiasi – ją bandė apgauti. Antklodes ji atidavė tėvui, o netrukus jų prašyti prisistatė sūnus.
Sausio 26-oji, ketvirtadienis
9 val. Palyginti su savaitgaliu ar pirmosiomis savaitės dienomis, lauke jau nešalta. Tačiau rūpesčiai tuo nesibaigia. Dėl žemos temperatūros patalpose uždaroma „Germanto” vidurinė mokykla.
11 val. 30 min. Bendrovės „Litesko” generalinis direktorius Jeanas Sacreste’as sostinėje surengtoje konferencijoje viešai patikina, kad Telšių gyventojams bus atlyginti visi nuostoliai, patirti dėl avarijos, nesvarbu, kokio pobūdžio jie būtų. Be to, bendrovė atsiprašo klientų už patirtus nepatogumus.
Telšiškiai dar paguodžiami, jog sausio mėnesį jiems nereikės mokėti nei už karštą vandenį, nei už šildymą, nei už namų vidaus sistemų priežiūros paslaugas. Ši iniciatyva bendrovei kainuos apie 2 mln. litų.
„Litesko” žada kartu su draudimo bendrove „Lietuvos draudimas” mieste įkurti Žalų registravimo centrą, kuris pradės veikti nuo pirmadienio.
Taip pat bus įkurta nemokama pagalbos telefono linija bei suformuota specialistų komanda, kuri padės gyventojų patirtus nuostolius fiksuoti jų namuose.
Bendrovės „Vilniaus energija” generalinis direktorius Rimantas Germanas tikina, kad gyventojams bus atlyginta ir neturtinė žala, jei, pavyzdžiui, asmuo dėl šalčio susirgo. Bet neaišku, ar žmogus gaus pinigų, jei dėl šalčio, tarkime, sušalo jo daržovės.
12 val. Trijų Telšių daugiabučių šilumos tinklai ypač pažeisti šalčio. Šiluma į juos netiekiama. Vidudienį 45 daugiabučiai šildomi nevisiškai, jie remontuojami.
13 val. Važinėdama po miestą tai ten, tai šen matau dirbančius remontininkus. Ištisas paras čia triūsia apie 300 iš įvairių Lietuvos vietų komandiruoti šildymo sistemų remonto meistrai.
Išgirstu apie nutikusią nelaimę. Važiuodamas savo automobiliu iš vieno daugiabučio dirbti į kitą kretingiškis suvirintojas A.B. Kęstučio gatvėje nepastebėjo dviratininko ir jį mirtinai sužalojo.
Sausio 27-oji, penktadienis
9 val. Nuo įvykusios avarijos – jau savaitė. Pragariškiausios dienos – praeityje. Daugelio telšiškių butai, kaip ir mano, – jau vėl šilti.
Tačiau dar ne viskas gerai. Jau savaitę remontuojamas šildymo vamzdynas „Ateities” vidurinėje mokykloje. Pamokos nevyksta.
„Germanto” mokykla irgi nedirba, nes patalpos nesušyla iki higienistų reikalaujamų 18 laipsnių. Čia tebesilaiko 12 laipsnių.
15 val. 30 min. Skambinu į Ekstremalių situacijų centrą – jau šviesesnės žinios. Prieš kelias valandas pagaliau įjungtas šildymas bendrabutyje Džiugo gatvėje.
Ką tik pranešta, jog šiluma tiekiama ir į Luokės gatvėje įsikūrusį bendrabutį. „Blogiausia padėtis – Žemaitės gatvėje”, – ragelyje išgirstu atodūsį.
16 val. 30 min. Aš – jau prie bendrabučio Žemaitės gatvėje.
Kai kurie jo langai – išdaužyti. Užėjus į vidų – dar baisiau. Šalta, koridoriai apšnerkšti.
Nosį riečia smarvė. Trūkus kanalizacijos vamzdžiams, fekalijomis užlietos bendros rūsio patalpos. Neįsivaizduoju, kada ir kaip čia viskas bus sutvarkyta.
Šiame bendrabutyje yra beveik 100 butų. Juose gyvena socialiai remtini ir asocialūs asmenys. Tačiau ir jiems reikės padėti.
Išbandymai šalčiu baigėsi dar ne visiems telšiškiams.
Janina Vansauskienė